Tai yra didžiulis kiekis ir pranešama, jog tai būtų 600 palydovų daugiau, nei jų dabar iš viso yra iškelta į Žemės orbitą. Bet ar kas juos skaičiuoja?
Na, astronomai tikrai skaičiuoja ir tie nuolat augantys palydovų skaičiai juos gąsdina vis labiau.
Šios naujienos, kad „Amazon“ gavo leidimą iškelti 3236 palydovus į orbitą atkeliavo tada, kai „SpaceX“ iškėlė eilinę palydovų porciją. Dabar „Starlink“ formuojamą tinklą sudaro 600 palydovų.
Kol kas tai nėra daug, palyginus su tuo, kad „SpaceX“ planuose yra iškelti 12 000 palydovų. Tačiau jau ir tas 600 palydovų būrys astronomams nepatinka, kadangi jie trukdo stebėti naktinį dangų ir atlikti mokslinius tyrimus.
Buvo netgi paviešintas vaizdo įrašas, kaip atrodys naktinis dangus, kai jame atsiras 12 000 palydovų. O prie jų dar nori prisijungti ir „Amazon“ su savo formuojamu tinklu.
„Mes neturime jokių pramonės gairių“, – tvirtina Naujosios Zelandijos Kenterberio universiteto astronomė Michele Bannister ir priduria, jog esama situacija praktiškai nekontroliuojama.
„Mes neturime šios pramonės organizacijos, kuri vienytų šias entuziastingas kompanijas, palaikytų konstruktyvius santykius su visuomene ir mes neturime jokios reguliavimo struktūros, kuri pramonei teiktų aiškias gaires. Nuoširdžiai, man susidaro toks vaizdas lyg į orą pakeltume krūvą lėktuvų, neturėdami jų judėjimą prižiūrinčio kontrolės punkto“, – vaizdžiai esamą situaciją su keliamais palydovais apibūdino Michele Bannister.
Tikėtina, kad ši problema tik gilės ir astronomai dar ne kartą ją kels į viešumą, nes tiek „SpaceX“, tiek ir „Amazon“ ketina toliau vystyti savo projektus ir į orbitą iškelti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių palydovų.
Nors „SpaceX“ bando palydovus padengti šviesą neatspindinčia danga, tačiau šio sprendimo efektyvumas vis dar neįrodytas.
„Amazon“ atstovas „Times“ teigia, kad jie taip pat dirba šia linkme ir „tai yra svarbi palydovų projektavimo dalis“.
Visgi, astronomai ragina nacionalinius reguliuotojus rimčiau žvelgti į šį klausimą ir nepalikti visko kompanijų gerai valiai. Jie įsitikinę, kad be tinkamos priežiūros – antžeminė astronomija gali susidurti su kone neįveikiamais iššūkiais ir per spiečius palydovų taps nebeįmanoma tyrinėti kosmoso platybių. Kaip bus iš tikrųjų, parodys tik laikas.
