Gaet'ale kūdra iš tikrųjų yra ežeras. Jis susiformavo todėl, kad žemės drebėjimas aktyvavo toje teritorijoje buvusias karštąsias versmes. Nedidelė 60 metrų skersmens dauba prisipildė vandeniu ir tapo labai šiltu ežeru.
Gaet'ale vandens temperatūra siekia 50–55 °C – ežero vanduo visada yra karštesnis nei aplinka, bet vietiniai čia nesivėsina ne tik dėl to. Vandens druskingumas čia siekia net 43,3 proc. – Gaet'ale kūdra yra sūriausias natūralus vandens telkinys pasaulyje. Palyginimui, Negyvosios jūros sūrumas siekia apie 34,2 procentus.
Gaet'ale kūdros vandenyje yra labai daug kalcio ir magnio chloridų, tačiau yra ir natrio ir kalio jonų. Ežero vanduo yra kiek gelsvos spalvos – ją jam suteikia geležies ir chloro junginiai. Žinoma, šis vanduo yra nuodingas, tačiau vietiniai ir neskuba jo gerti. Aplink Gaet'ale dažnai matomi negyvi paukščiai. Mokslininkai negali pasakyti, kas juos pražudo. Gyvūnai įprastai negeria tokio sūraus vandens – jie tikrai neišgertų jo tiek, kad žūtų. Tačiau yra ir kitas įtariamasis.
Tos karštosios versmės po Gaet'ale kūdra tebėra aktyvios. Būtent jos ir maitina ežerą – jokių upių čia nėra. Tose vietose, kur iš žemės veržiasi vanduo, kyla ir nemažai burbulų. Vietiniai mokslininkai pasitelkę ne visai mokslinius metodus nustatė, kad tai – bekvapės dujos. Greičiausiai – vulkaninės kilmės CO2. Greičiausiai tuose burbuluose yra ir kitų, labiau toksiškų dujų, kuruos ir nuodija paukščius bei vabzdžius.
Gaet'ale kūdra labai domina mokslininkus. Jie nori pažiūrėti, ar su laiku ežero druskingumas augs ir kaip tai paveiks dirvožemį aplink šį vandens telkinį. Tiesa, niekas negali pasakyti, kiek laiko Gaet'ale kūdra gyvuos – dar vienas žemės drebėjimas gali vėl ją sunaikinti.
