„Iš pradžių pastebėjau žemai virš horizonto susidariusią šviesos spiralę, – prisimena keisto įvykio liudininkas. – Ji švietė tiesiai virš kelio, tad aš jos nepastebėti negalėjau. Nusprendžiau sustoti. Automobilį pastačiau šalikelėje ir pasiėmiau filmavimo kamerą. Iš pradžių norėjau objektą nufotografuoti, bet jis netilpo į fotografavimo lauką. Be to, objektas buvo toks įspūdingas, jog nusprendžiau jį nufilmuoti.“
Karininko nufilmuota medžiaga – tiesiog neįtikėtina.
Vietos naujienų tarnybas užgriuvo telefoninių skambučių lavina. Vėliau iš atokių vietovių liudininkai pradėjo siųsti filmuotą medžiagą.
„Niekaip negalėjau suprasti, kas čia galėtų būti, – tęsia K. Rakoczy. – Net šmėkštelėjo mintis, kad tai ateiviai. Svarsčiau, ar jie priskris arčiau ar liks vietoje? Po kelių sekundžių pastebėjau, kad spiralė pradėjo didėti. Viskas vyko maždaug minutę. Kurį laiką pasisukęs, objektas pavirto į mažą juodąją skylę – ji atsirado spiralės centre, ir plėtėsi, kol sugėrė visą šviesą.“
„Susisiekiau su saugumo karininkais ir pasiteiravau, ar negalėjau netyčia nufilmuoti ko nors, ko nederėjo filmuoti, – prisipažįsta karininkas. – Tačiau saugumo tarnyba nieko nežinojo. Ko nors keistesnio ir sunkiau paaiškinamo nemačiau per visą savo gyvenimą.“
Kerintį šviesos fenomeną tą rytą matė ne vien Kristofferis. Tokią pat spiralę žmonės matė ir užfiksavo Tromsėje ir kituose šiaurinės Norvegijos dalies regionuose. Vietos naujienų tarnybas užgriuvo telefoninių skambučių lavina. Vėliau iš atokių vietovių liudininkai pradėjo siųsti filmuotą medžiagą.
Norvegiškosios spiralės fenomenas prikaustė viso pasaulio dėmesį. Kas tai? Laiku keliaujančios būtybės? Psichodelinius eksperimentus atliekantys ateiviai? O gal tiesiog kažkas žemiško? Kaip tik tomis dienomis Norvegija laukė ypač garbingo svečio – Nobelio taikos premija apdovanoto JAV prezidento Baracko Obamos. Ar tai kaip nors galėjo būti susiję su gruodžio 9-osios rytmečio įvykiais šiauriniame Norvegijos danguje?
Galbūt.
Eksperimentas jonosferoje „Tequilla Sunrise“
Tačiau pirmiausia šį mįslingą švytėjimą mėginta susieti su Nekoherentinės sklaidos tyrimų sistemos šiaurinių pašvaisčių zonoje atliekamais mokslininkų eksperimentais. Jie vykdomi už 30 km į pietryčius nuo Tromsės. Čia ypač jautria aparatūra tyrėjai mėgina įminti Žemės gynybinio skydo paslaptis: mokslininkai čia tyrinėja klimatinius jonosferos (viršutinių atmosferos sluoksnių) pokyčius.
„Sulaukėme kelių skambučių, – neslepia vienas iš mokslo tyrimų instituto bendradarbis Michaelas Rietveldas. – Žmonės teiravosi, ar mes žinome, kas tiksliai įvyko. Žmonės žino, kad šiluminėmis patrankomis mes galime viršutiniuose atmosferos sluoksniuose sukelti įvairių efektų. Visi nusprendė, kad mes kažkaip susiję su tomis spiralėmis.“
Kaip tik šioje tyrimų bazėje buvo atliekamas eksperimentas kodiniu pavadinimu „Tequilla Sunrise“. Galingo radaro energija naudojama intensyviam oro molekulių įkaitinimui. Tada danguje atsiranda labai ryškių ir vaizdingų reginių.
„Elektronų įkaitinimo procedūros metu į dangų siunčiamos galingas trumpųjų bangų srautas, – aiškina M. Rietveldas. – Molekulės sužadinamos ir tam tikrose zonose generuoja šviesos bangas. Taip mes mėginame perprasti elektronų įgreitinimo procesus.“
Panašu, kad kaip tik tokių eksperimentų metu danguje gali susiformuoti pasakiškų reginių. Gal čia ir glūdi įstabiosios norvegiškos spiralės paslaptis?
„Visai suprantu žmonių samprotavimus, mat mūsų eksperimentai atliekami maždaug toje geografinėje platumoje, kur buvo stebėta norvegiškoji spiralė, – pripažįsta tyrėjas. – Tačiau ši keista šviesa su mūsų laboratorija niekaip nesusijusi. Mat įkaitinant elektronus išsiskiria blausi šviesa. Ji plika akimi nematoma. Tai tikrai ne mūsų darbas. Beje, darbus mes pagal tvarkaraštį turėjome pradėti tik po savaitės, gruodžio viduryje.“
Aurora Borealis?
O gal tai – tiesiog Šiaurės pašvaistė? Tačiau Norvegijos kosminių stebėjimo centro heliofizikas Palas Brekke'as tokią galimybę paneigė.
„Dievinu Šiaurės pašvaistes. Aš ilgai tyrinėjau Saulės ir Žemės sąryšius, t.y. Saulės įtaką planetos gamtai ir kosminiams orams – taip pat ir Šiaurės pašvaistėms, – teigia jis. – Man skambino žurnalistai ir pasakojo apie liudininkų matytas spirales. Beje, spiralės formų pašvaisčių yra pavykę nufotografuoti. O ir geografinė platuma tinkama.“
„Tačiau pašvaisčių spiralės būna stambesnės ir ne tokios ryškios, – hipotezę paneigė heliofizikas. – Ir spalvos visai ne tokios. Beje, tą rytą Saulės aktyvumas buvo pernelyg menkas, kad poliarinį dangų nutviekstų Šiaurinių pašvaisčių spektaklis.“
Raketomis žvangino rusai?
Galiausiai anomaliją mėginantys išsiaiškinti žurnalistai apsistojo ties spiralinio objekto karinės kilmės versija. Tačiau susisiekus su kariškiais, šie neskubėjo dalytis informacija ir apskritai reiškinio nekomentavo.
Galiausiai anomaliją mėginantys išsiaiškinti žurnalistai apsistojo ties spiralinio objekto karinės kilmės versija.
Sutapimas ar ne, tačiau maždaug kaip tik tuo metu 2009 m. prestižine Nobelio taikos premija buvo apdovanotas JAV prezidentas B. Obama. Jo vizito į šią šalį metu Norvegija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre. Kodėl Norvegijos kaimynams rusams neišnaudojus tokios puikios progos visam pasauliui pademonstruoti naujas karines technologijas? Gal taip karinės struktūros demonstravo savo raumenis?
„Labai abejoju, ar kas nors imtų žaisti tokius žaidimėlius, – įsitikinęs heliofizikas P. Brekke'as. – Labiausiai tikėtina, kad tai – nuo kurso nukrypusios raketos, kuri galėjo būti iššauta per karines pratybas, trajektorija. Raketą sudaro trys pakopos – trys varikliai. Panašu, kad galėjo nulūžti raketos išmetamosios dalies tūtos. Todėl, užuot tryškęs tiesia linija, ugnies srautas toje vietoje prasimušė į šoną, ir raketa pradėjo suktis spirale. Sprendžiant iš spiralės krypties, raketą paleido ne norvegų ir ne švedų kariai – juk mūsų raketos nukreiptos į rytus. Lieka vienintelė vieta – Rusija. Veikiausiai raketa buvo paleista iš Baltosios jūros.“
