1962 metų liepos 14-oji – svarbi data Lietuvos elektronikos istorijoje. Tą dieną pradėjusi veikti skaičiavimo mašina padėjo pamatą informacinės visuomenės kūrimuisi.
„Buvo didelė, tuo laiku labai moderni, galinga mašina. Tai buvo lyg kibirkštis, kuri ir nuvedė mus iki dabartinės informacinės visuomenės. Skaičiavimo centras buvo lyg židinys, aplink kurį kaupėsi tų laikų mokslų, studijų, gamybininkų jėgos“, – pasakojo Lietuvos mokslų akademijos narys Laimutis Telksnys.
Pasak pašnekovo, iš pradžių veikė viena mašina, tada jas imta jungti į tinklą, o vėliau atsirado ir nuotoliniai terminalai.
„Sovietų okupacijos laikais mums leido, čia buvo kelios tik vietos, pasinaudoti Vakarų tinklų terminalais. Galima buvo naudotis amerikiečių tinkluose esančia informacija, jie žvalgė, ką mes žiūrime. Tas tinklas yra interneto prototipas, tik sovietų darytas“, – teigė L. Telksnys.
Mintis į Lietuvą atvežti tokią mašiną Adolfui Juciui kilo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
„Smetoniškos nepriklausomybės laikais, kai buvo tik vienas Vytauto Didžiojo universitetas, geriausius studentus siųsdavo stažuotis į užsienį. Įdomus dalykas, kad visi grįždavo. Alumnas A. Jucys mokėsi atomo fizikos. Jis pamatė, kad rimtų mokslinių darbų negalima padaryti neturint skaičiavimo mašinų“, – kalbėjo L. Telksnys.
Kai iš Didžiosios Britanijos A. Jucys grįžo į Lietuvą, jau buvo prasidėjęs karas, todėl dar reikėjo palaukti, kol idėja bus įgyvendinta.
„Jis po 22 metų įgyvendino šitą idėją, leido įsigyti tų laikų moderniausią įrangą. Tas centras buvo geriausias. Čia buvo visą laiką pačios naujausios mašinos“, – aiškino L. Telksnys.
Modernėjant technologijoms, pasak pašnekovo, tapo aišku, kad tokios skaičiavimo mašinos jau stipriai pasenusios, tad jos buvo išmontuotos.
