Pastaruosius penkis dešimtmečius žmonių poveikį gyvajai gamtai paprasčiausia būtų apibūdinti vienu žodžiu: kataklizminis. Nuo 1970 metų išnyko beveik 70 proc. tuo metu egzistavusių laukinių gyvūnų, paukščių ir žuvų. Tokias išvadas pateikė taip pat šį mėnesį publikuota WWF ataskaita.
Praėjusiais metais Jungtinių tautų biologinės įvairovės taryba IPBES įspėjo, kad šiuo metu išnykimo grėsmė yra kilusi net milijonui gyvūnų rūšių, nes žmonių veikla paveikė tris ketvirčius mūsų planetos sausumos paviršiaus.
2010 metais JT Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusios valstybės – jų šiame sąraše yra 190 – įsipareigojo vykdyti planą, kuriuo iki 2020 metų bus apribota žala, žmonių keliama gyvajai gamtai.
Tarp šio plano atskirų punktų – ir įsipareigojimas atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, ir laukinės gamtos buveinių niokojimo mažinimas, ir žuvų išteklių apsauga.
Bet antradienį išplatintoje ataskaitoje, pavadintoje „Global Biodiversity Outlook“ (GBO), Jungtinės Tautos nurodė, jog nepasiektas nė vienas iš tos konvencijos tikslų.
„Dabar mes sistemingai naikiname visas ne žmogiškas gyvąsias būtybes“, – naujienų agentūrai AFP sakė IPBES tarybos vadovė Anne Larigauderie.
Kartu nurodoma, jog visiška nesėkmė siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo paveiks ir žmonijos pastangas pristabdyti klimato kaitą.
Pati pavojingiausia gyvybės rūšis – žmogus
Koronaviruso pandemija sujaukė planus surengti du didžiulius JT vadovų suvažiavimus, kuriuose turėjo būti sprendžiami biologinės įvairovės klausimai – ir COP15 derybos, ir Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos pasaulinis suvažiavimas buvo nukelti į 2021 metus. Abiejų šių suviažiavimų tikslas buvo paskatinti tarptautines gamtosaugos pastangas.
A.Larigauderie teigia, kad pasaulinė sveikatos krizė valstybių vadovus turėtų paveikti kaip žadintuvo skambutis.
„Dabar mes kolektyviai geriau suprantame, jog ši krizė yra su viskuo, ką ketinome aptarti per COP15 derybas Kinijoje“, – sakė ji.
Biologinės įvairovės konvencijos generalinė sekretorė Elizabeth Maruma Mrema AFP nurodė, kad bendruomenės pamažu įgyja suvokimą, kokia svarbi yra gamta.
„COVID-19 situacija labai aiškiai pademonstravo, kad miškų kirtimas, žmonių brovimasis į laukinę gamtą gali paveikti visos žmonijos kasdienį gyvenimą. Visuomenė suvokė, kad pavojingiausia gyvybės rūšis žemėje yra mes, žmonės, ir kad mes patys turime imtis veiksmų, spausti pramonę, kad ji pasikeistų“, – sakė ji.
JT ataskaita taip pat įvertino galimybes apgręžti laukinės gamtos naikinimo tendencijas iki 2030 metų, tačiau tam reikėtų plataus masto pokyčių žemės ūkio praktikoje ir sumažinti perteklinį maisto vartojimą bei švaistymą.
Esminis elementas, kuris gentinių vietos gyventojų populiacijos, vis dar valdančios net 80 proc. viso pasaulio biologinės įvairovės.
Teisių ir išteklių iniciatyvos – pasaulinio masto koalicijos, kurią sudaro daugiau nei 150 nevyriausybinių organizacijų – raginančios suteikti daugiau galių ir teisių seniesiems vietos gyventojams koordinatorius Andy White'as sakė, jog „nebeliko jokių pasiteisinimų neinvestuoti į tas bendruomenes“.
Jo teigimu, šios bendruomenės turėtų tapti centrine aplinkos apsaugos iniciatyvų ašimi, tereikia išplėsti jų teises į žemes, kuriose tos bendruomenės gyvena. „Tai yra jau patikrintas sprendimas apsaugoti ekosistemas, kurios yra gyvybiškai svarbios planetos ir jos žmonių sveikatai“, – sakė A.White'as.
Planetos masto ypatinga situacija
GBO nurodo, kad rezultatas siekiant apsaugoti gamtą per pastarąjį dešimtmetį nebuvo visiškai nulinis. Tarkime, lyginant su ankstesniu dešimtmečiu miškų kirtimo greitis sumažėjo maždaug trečdaliu.
Per 20 metų laikotarpį nuo amžių sandūros saugomų teritorijų plotai išaugo nuo 10 proc. visų žemės plotų iki 15 procentų ir nuo 3 procentų vandenyno iki ne mažiau nei 7 procentų.
Tačiau kaip didžiausios grėsmės gamtai šioje ataskaitoje nurodomos vis dar nenutraukiamos subsidijos iškastiniam kurui – ataskaitos autorių vertinimu, kasmetinė šioms subsidijoms skiriama suma visame pasaulyje yra apie 500 mlrd. JAV dolerių.
GBO ataskaitos vyriausiasis autorius Davidas Cooperis nurodė, kad egzistuoja tokie visuomenės segmentai, kurių „finansinis interesas“ trukdo vyriausybėms mažinti taršiųjų pramonės šakų palaikymą.
„Subsidijos yra žalingos biologinei įvairovei ir daugeliu atveju ilgainiui yra žalingos ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu“, – žurnalistams tvirtino ataskaitos autorius.
Britanijos Gamtos istorijos muziejaus Gyvybės mokslų padalinio atstovas Andy Purvisas sakė, kad jį „sukrėtė“ tai, jog pasaulis nepasiekė nė vieno iš 20 pačių užsibrėžtų gamtos apsaugos tikslų.
„Turėtume pripažinti patys sau, kad atsidūrėme planetos mastu ypatingoje situacijoje. Išmirs ne tik „kažkokios tai“ gyvūnų rūšys. Ekosistemoms bus pakenkta tiek, kad jos nebegalės patenkinti žmonijos poreikių“, – sakė jis.
