M.Zuckerbergo nuomonė buvo paskelbta laikraštyje „Washington Post“ artėjant viešosioms diskusijoms, per kurias JAV įstatymų leidėjai ruošiasi užduoti nepatogių klausimų aukšto rango socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ atstovams.
Kol kas neaišku, ar posėdžiuose dalyvaus interneto milžinė „Google“.
Šios diskusijos įvyks interneto milžinėms atsidūrus keblioje padėtyje: iš vienos pusės jos kritikuojamos, kad leidžia skleisti savo platformose dezinformaciją ir neapykantą kurstančią kalbą, o iš kitos – prezidentas Donaldas Trumpas ir jo šalininkai kaltina jas politiniu tendencingumu.
„Tokios kompanijos kaip „Facebook“ turi išmanančių, gerai finansuojamų varžovų, kurie laikui bėgant taip pat tampa net išradingesniais“, – savo straipsnyje pabrėžė M.Zuckerbergas, kalbėdamas apie socialinio tinklo pažanga šiuo klausimu.
„Tai ginklavimosi varžybos: prireiks vieningų JAV privataus ir viešojo sektorių pastangų, kad apgintumėme Amerikos demokratiją nuo išorinio kišimosi“, – teigė „Facebook“ įkūrėjas.
Prezidento nemalonę užsitraukusios Silicio slėnio bendrovės stos prieš įstatymų leidėjus ir turės galimybę pagerinti savo įvaizdį arba sulaukti naujos kritikos.
„Twitter“ vykdantysis direktorius Jackas Dorsey ir „Facebook“ generalinė administracijos direktorė Sheryl Sandberg ruošiasi dalyvauti trečiadienį vyksiančiame Senato Žvalgybos komiteto posėdyje.
Įstatymų leidėjai siekia apklausti kurį nors iš aukščiausio lygio „Google“, ar jos patronuojančios bendrovės „Alphabet“, vadovų, bet kol kas neaišku, ar interneto paieškos milžinė turės atstovą posėdyje Senate.
Gerai informuoti šaltiniai sako, kad „Google“ siūlė atsiųsti savo teisės skyriaus direktorių Kentą Walkerį, kuris, pasak kompanijos, daugiau nei kiti darbuotojai išmano kišimąsi iš išorės, bet senatoriai paprašė, kad dalyvautų „Google“ vadovas Sundaras Pichai ar „Alphabet“ vykdantysis direktorius Larry Page'as.
J.Dorsey per vėliau antradienį vyksiantį Bendruomenių rūmų Energetikos ir prekybos komiteto posėdį duos parodymus apie „skaidrumą ir atskaitomybę“ internete.
Pasak „Twitter“ vykdančiojo direktoriaus, jo bendrovė nėra šališka respublikonams ar demokratams ir nuolat ieško būdų padaryti diskusijas sveikesnes savo platformoje.
Atsakydamas į nerimą dėl šališkumo, J.Dorsey paaiškino, kaip „Twitter“ stebi „elgesio signalus“, pavyzdžiui, kaip paskyros sąveikauja viena su kita ir elgiasi platformoje. Tokie signalai gali padėti atsikratyti nepageidaujamų ir piktavališkų žinučių.
Anot jo, tokia elgesio analizė „jokiu būdu nėra susijusi“ su politinėmis pažiūromis ar ideologija.
J.Dorsey pridūrė, kad „Twitter“ ir toliau ieško paskyrų, galbūt susijusių su viena Rusijos interneto agentūra, kuriai specialusis prokuroras Robertas Muelleris anksčiau šiemet pateikė kaltinimus – juose smulkiai aprašomas įmantrus Maskvos sąmokslas paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
J.Dorsey teigimu, „Twitter“ jau užblokavo 3 843 paskyras, kurios, socialinio tinklo nuomone, palaikė ryšius su minėta agentūra.
Amerikos verslumo instituto kviestinė profesorė Roslyn Layton, kuri domisi telekomunikacijų ir interneto sritimi, įsitikinusi, jog stambių interneto kompanijų parodymai geriausiu atveju sulauks šaltokos Kongreso narių reakcijos.
„Demokratai piktinasi dezinformacijos skleidimu per 2016-ųjų rinkimus, o respublikonai – tariamu šališkumu“, – sakė R.Layton.
„Jie vienodai suerzinti, bet dėl skirtingų priežasčių“, – pridūrė akademikė.
Tuo tarpu Pensilvanijos universiteto profesorė ir dar neišleistos knygos apie Rusijos įtariamą kišimąsi į rinkimus autorė Kathleen Hall Jamieson mano, kad apklausos Senate yra puiki galimybė bendrovėms pasiaiškinti, kaip jos veikia.
„Šie posėdžiai yra tiek galimybė, tiek atsakomybė“, – pareiškė ji.
„Šios bendrovės sukūrė tam tikrų saugiklių (prieš manipuliavimą iš užsienio), bet tai daroma pernelyg laipsniškai ir nepasiaiškinant nacionalinei auditorijai“, – pabrėžė K.H.Jamieson.