Kvantiniai kompiuteriai išnaudoja tris labai neįprastas savybes, kurios veikia kvantinėje skalėje – kad elektronai gali būti dalelėmis ir bangomis, kad objektai gali būti keliose vietose vienu metu, ir kad dalelės yra susietos viena su kita, nepaisant itin didelių atstumų tarp jų.
Klasikiniai kompiuteriai informacijos kodavimui naudoja dvejetainius bitus – nulius ir vienetus, kvantiniai kompiuteriai naudoja kubitus, kurių kiekvienas tuo pat metu gali būti tiek nulis, tiek vienetas.
Ši neįprasta savybė, kartu su dalelių kvantiniu susietumu, leidžiančia kvantiniam kompiuteriui pasiekti beprecedentę skaičiuojamąją galią. Todėl kvantiniai kompiuteriai gali atlikti skaičiavimus ir spręsti problemas, kurių įprastiniai kompiuteriai niekuomet nesugebėtų.
Tačiau jų kūrime yra ir iššūkių. Pagaminti kelių kubitų procesorių techniškai lengva, tačiau norint sukurti didžiausiems šių dienų superkompiuteriams prilygstančius kvantinius dabar reikėtų paaukoti gerąsias kvantinių kompiuterių savybes.
Naujame tyrime, naudodami paprastą kvantinę grandinę, įmontuotą ant dviejų kubitų fotoninio kvantinio procesoriaus, mokslininkai parodė, kad net ir tokie primityvūs kvantiniai kompiuteriai sprendžiant itin specifines užduotis gali pralenkti tradicinius.
Mokslininkai teigia, kad jų tyrimas turės ir praktinės naudos ir galbūt padės sukurti kur kas galingesnius kompiuterius ateityje.
