Prie visų savo pranašysčių 89-erių mokslininkas pridūrė, kad tie žmonės, kurie galės sau leisti tapti kosmoso turistais, aplankysiančiais Mėnulį, Marsą ar net tolimesnius Saulės sistemos kampelius, jais taps dar šiam šimtmečiui nesibaigus. Pristatydamas naują savo knygą „Kosmoso turistas“ („The Cosmic Tourist“), P.Moore‘as kalbėjo: „Neabejoju, kad kažkur ten, kosmose, egzistuoja gyvybė. Negalime būti vieninteliai. Tačiau abejoju, ar ateiviai įtrauktų mūsų planetą į turizmui patrauklių pasaulių sąrašą. Mūsų planetėlė ganėtinai nuobodi ir sukasi apie ganėtinai nuobodžią žvaigždę.“
Paklaustas, ar naujausi egzoplanetų atradimai (Žemės dydžio planeta tik ką atrasta ir prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Alfos) reiškia, kad nežemišką gyvybę atrasime per artimiausią pusšimtį metų, mokslininkas atsakė: „Taip. Esame nebetoli. Esame atradę daug kitų planetų. Kitas etapas – atrasti kurioje nors iš jų atmosferą. Tada reikėtų išsiaiškinti, ar joje yra deguonies. Žinome, kad jis svarbus gyvybei, tad pagal jo buvimą būtų galima spręsti, ar konkrečiame pasaulyje gali egzistuoti gyvybė. Deja, nepanašu, kad tokio kalibro atradimai grėstų britų astronomams – per menkas finansavimas. Tai, ką Didžioji Britanija išleidžia karui Afganistane (apie 20 mlrd. svarų), verčiau skirtų kosminei programai.“
Knygą „Kosmoso turistas“ P.Moore‘as parašė su kolega iš Oksfordo universiteto Chrisu Lintottu – šis astronomų tandemas jau yra išleidęs knygą „Dangus naktį“ („Sky at Night“) – ir su legendiniu roko grupės „Queen“ gitaristu, astrofizikos daktaru Brianu May, kuris yra geras P.Moore‘o bičiulis.
Anot Ch.Lintotto, kosmoso turizmui deramą impulsą suteiks „Virgin Galactic“ – žmonės pradės keliauti už Žemės ribų.
„Nesunkiai įsivaizduoju, kad vieną dieną žmonės mokės už turistines keliones į Mėnulį ar Marsą, – tvirtina Ch.Lintottas. – Tolesnių planetų dar reikės palūkėti. Kad priskristume artimiausią žvaigždę, su dabartine technika prireiktų dešimčių tūkstančių metų. Tad keliauti į žvaigždes išmoksim gal dar per kokį šimtą metų ar daugiau. Tikiuosi, kad kosmoso turizmas bus įmanomas. Tikiuosi, kad galėsime nukeliauti į Saulės sistemos paribius. Tolimesni kelionės tikslai kosmose – kol kas šiurpiai tolimi.“
Beje, būtent Ch.Lintottas praėjusią savaitę paskelbė apie už 5 tūkst. šviesmečių esančią planetą PH1 su keturiomis saulėmis. Manoma, kad ji yra 6 kartus didesnė už Žemę. Dvi saulės jos danguje šviečia dieną, o dvi (kaip labai ryškios žvaigždės) – naktį. Planetą PH1 atrado astronomijos mėgėjai iš organizacijos „Planet Hunters“, kuriai vadovauja Ch.Lintottas.
O štai praėjusį mėnesį Jos Didenybės Didžiosios Britanijos Karalienės astronomas lordas Reesas pareiškė, kad pažanga astronomijoje sudarys sąlygas astrofizikams tolimųjų egzoplanetų vaizdus pamatyti ir galimai atrasti nežemišką gyvybę dar iki 2025 metų.
„Kad aplink žvaigždes skrieja tuntai planetų, išsiaiškinome tik praėjusį dešimtmetį, – teigia Karališkųjų rūmų astronomas. – Tik prieš dešimt metų. Dar po dešimties ar dvidešimties metų galbūt gebėsime pamatyti, kaip tos planetos atrodo. Bus nepaprastai įdomu – ypač sužinoti, ar ten gali egzistuoti gyvybė.“
