Apie tai, kokios filme rodomos pranašystės išsipildė, rašo dailymail.co.uk.
Skraidančios riedlentės
Atvykęs į ateitį Martis (vaidino Michaelas J Foxas) susiduria su Bifu jaunesniuoju (vaidina Thomas Wilsonas), savo pašaipaus priešo sūnumi.
Martis pabėga nuo Bifo pavogdamas skraidančią riedlentę iš mergaitės ir prisikabindamas prie automobilio galo.
Nuo šios ikoniškos scenos atsiradimo skraidančias riedlentes mėginta sukurti ne kartą. Praėjusių metų spalį architektas Gregas Hendersonas pristatė panašią riedlentę, kuri sklendžia šiek tiek pakilusi nuo žemės – „Hendo Hoverboard“.
Riedlentė naudoja magnetinius laukus generuojančius „sklandančius variklius“. Magnetiniai laukai stumia vienas kitą, jei apačioje yra laidininkas.
Ji naudoja magnetinius laukus generuojančius „sklandančius variklius“. Magnetiniai laukai stumia vienas kitą, jei apačioje yra laidininkas.
Šią riedlentę išmėgino ir daugkartinis riedlenčių čempionas Tony Hawkas ir pademonstravo, jog ji iš tiesų veikia.
Skirtingai nei rodoma filme, technologija reikalauja, kad po riedlente būtų laidžios medžiagos – kaip varis ar aliuminis.
Panašią riedlentę į rodomą filme šįmet liepą pristatė ir „Lexus“.
Riedlentė „Slide“ naudoja įvairius superlaidininkus, magnetus ir skystą azotą, kad „levituotų“ ore. Ji taip pat naudoja magnetinius laukus. Kai superlaidininkas padedamas šalia magneto, gaunamas levitacijos efektas.
Iš pradžių riedlentės veikimas buvo pademonstruotas intriguojančiame stilingame vaizdo įraše ir „Lexus“ neatskleidė veikimo mechanizmo. Po kelių mėnesių bendrovė pripažino, kad vaizdo įrašas buvo filmuotas riedlenčių parke, padengtame specialia danga.
Skraidantys automobiliai
Antrojoje filmo dalyje „DeLoren“ vairuojantis Dokas (vaidino Christopheris Lloydas) sakė: „Keliai? Ten kur mes keliaujame, keliai nereikalingi.“
Deja, keliai ir spūstys juose vis dar yra mūsų gyvenimo kasdienybė, nors negalima sakyti, kad spėjimas apie skraidančius automobilius yra visiškai netikslus.
Masačusetse įsikūrusi „Terrafugia“ kuria transporto priemones, kurios gali būti tiek automobiliais, tiek ir lėktuvais. Įmonė jau pademonstravo ir tokių transporto priemonių prototipus.
Pirmasis įmonės 2011 m. sukurtas modelis yra „Transition“, turi vietos dviem keleiviams, o jo kaina planuojama bus 279 tūkst. dolerių.
Šįmet bendrovė pristatė naują konceptą TF-X. TF-X turi išsiskleidžiančius sparnus su dviem elektriniais varikliais prie kiekvieno jų galo, varikliai leidžia judėti horizontaliai arba vertikaliai, o juos energija aprūpina dar vienas variklis.
Pasak „Terrafugia“, trauką generuos kanaliniai propeleriai. Bendrovė žada, kad ši 322 km/val. greitį pasieksianti transporto priemonė galės žmones nugabenti nuo durų iki durų ir garaže ją bus galima parkuoti kaip įprastinę transporto priemonę.
Žadama, kad TF-X bus pusiau autonominis. Kad galėtų vairuoti šias transporto priemones, vairuotojai turės išeiti mokymus, tačiau transporto priemonės prekyboje pasirodys ne anksčiau nei 2018 metais.
Savaime užsirišantys batai
Skraidanti riedlentė, laiku keliaujantis automobilis „DeLorean“ ir savaime užsirišantys batai tapo žinomiausiais „Atgal į ateitį“ simboliais.
Antrojoje filmo dalyje Martis apsiauna batus, kurie savaime užsisega ir prisitaiko prie jo kojų.
Kanados bendrovė sukūrė savaime užsirišančius batus „Powerlace“, kurie kainuoja maždaug 120 eurų.
„Powerlace“ sistema leidžia užsirišti batus be rankų, kai kūno svoris sužadina sistemos mechanizmą. Sistemą aktyvuoja nedidelis svertas bato gale.
Gal „Powerlace“ sistema ir neatrodo taip dinamiškai, kaip Marčio batai filme, kūrėjai teigia, kad jų prisitaikanti tempimo sistema garantuos didžiausią įmanomą komfortą.
Šįmet savaime užsirišančius batelius ketina pristatyti ir „Nike“, tiksli batelių pristatymo data nepaskelbta.
Išmanūs namai ir robotai
„Atgal į ateitį“ II vis sušmėžuoja nedideli robotikos įrengimai. Pavyzdžiui, yra picą pripučiantis aparatas, kuriame maža pica greitai išsipučia.
Nors analogiškų prietaisų šiomis dienomis virtuvėse neturime, yra greitųjų orkaičių, kurios leidžia picą pasigaminti vos per pusantros minutės.
Taip pat Makflėjaus virtuvėje yra kompiuteriu valdoma orkaitė.
Šių dienų virtuvėse liečiamieji ekranai ir su internetu sujungta buitinė technika dar nėra kasdienybė, tačiau tokią įrangą bendrovės jau sukūrusios.
Kai Dženifer filme atvyksta namo, ji išjungia šviesas balso komanda – tai šiandieną galima padaryti išmaniaisiais šviesos priedėliais, kaip „Vocca“
Pavyzdžiui, šaldytuvas LG „Smart Manager“ leidžia užsisakyti prekes iš parduotuvės, o išmanios „Tarnaitės“ funkcija pateikia gaminimo ir naudojimosi instrukcijas balsus ir receptus.
Kai Dženifer filme atvyksta namo, ji išjungia šviesas balso komanda – tai šiandieną galima padaryti išmaniaisiais šviesos priedėliais, kaip „Vocca“, o balso atpažinimo funkcijas palaiko vis daugiau įrenginių.
„Atgal į ateitį“ „USA Today“ dronas užfiksuoja Bifo suėmimą. Dabar vis daugiau naujienų kanalų, taip pat ir Lietuvoje, naujienų nušvietimui naudoja dronus.
Išmanūs akiniai ir dėvimi įrenginiai
Nors „Atgal į ateitį“ nėra išmaniųjų telefonų, Makflėjus naudoja JVC logotipu pažymėtus išmaniuosius akinius.
„Google“ buvo viena pirmųjų, sukūrusi išmanių akinių „Google Glass“ prototipą. Nors „Google Glass“ turi kur kas mažesnį ekraną nei naudoja Makflejus, akiniai rodo informaciją ir vaizdą vartotojo regos lauke beveik taip pat, kaip filme.
O Marčio dukra naudoja geltoną išmanų įrenginį, kuriuo daro skambučius. Tą patį leidžia padaryti ir „Google Glass“.
Kitoje scenoje „Atgal į ateitį“ Dokas vaikšto su įrenginiu, kuris rodo informaciją apie žmones. Tokios technologijos analogų neturime, tačiau bent iš dalies ją primena veido atpažinimo programos.
O technologijų milžinės, kaip „Microsoft“ ar „Facebook“, vysto išmaniuosius dėvimus įrenginius, kurių potencialą pamatysime netolimoje ateityje.
3D skelbimų lentos
Beveik iškart, kai Martis atvyksta į Hill Valley, jis pamato skelbimų lentą su milžinišku holografiniu rykliu.
3D filmai šių dienų pasaulyje jau jokia naujovė, tačiau mokslininkai tik visai neseniai suprato, kaip sukurti milžiniškus ekranus, kurie rodytų trijų matmenų vaizdus be 3D akinių.
Austrijos mokslininkai sukūrė lazerines sistemas, kurios į kiekvieną akį siunčia skirtingus signalus. Kadangi įmantrios lazerių sistemos siunčia lazerių spindulius skirtingomis kryptimis, iš skirtingų kampų abi akys mato nevienodą vaizdą.
Manoma, kad Niujorko „Times“ aikštė gali tapti pirmąja, kur bus rodomos 3D reklamos.
