Strateginės gairės, kurias kuriant buvo atsižvelgta į įvairių sričių mokslo, akademinių, verslo ir kitų institucijų pastabas, turės būti patvirtintos Vyriausybės ir ši privalės parengti konkretų jų įgyvendinimo planą.
Gaires prezidentė trečiadienį aptarė ir su ministerijų, verslo ir mokslo organizacijų atstovais.
Verslo ir mokslo atstovai sakė esantys patenkinti gairėmis.
„Dabar matome dokumentą, kuris apima visas sritis, kalbame apie tikslų, priemonių arsenalo ir finansavimo mechanizmo, savęs matavimo ir lyginimo su geriausias pavyzdžiais pasaulyje įrankio, kūrimą. Taip vyksta visi geri procesai. Kompleksiškumas duoda viltį, kad įtrauksime visus, kurie tame procese turi dalyvauti, ir verslas čia ne išimtis. Įmonės turi investuoti į tyrimus ir inovuoti“, – sakė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas Algimantas Markauskas.
Paklaustas, kodėl vieninga inovacijų politikos sistema nebuvo sukurta iki šiol, nors panašūs rezultatai inovacijų srityje matomi jau daugelį metų, A.Markauskas sakė, kad tik dabar pagaliau suprasta, jog norint skatinti inovacijas „taškiniai dalykai, kurie dažnai buvo tampymas nuo vienos institucijos prie kitos, kas gaus finansavimą“, nėra veiksmingi.
„Atkreiptas dėmesys į esminius Lietuvos ateities reikalus, – po pasitarimo žurnalistams sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis. – Lietuvos eksporto struktūra ir šiandieninė aukštos pridėtinės vertės produktų kūryba visiškai neatitinka šiuolaikiško mūsų įsivaizdavimo, kokia turės būti Lietuva XXI a. viduryje. Šiandien buvo apkalbėta, koks priemonių planas turėtų būti parengtas Seime, Vyriausybėje, kaip turėtų keistis mokslo ir verslo institucijų požiūris, kad mūsų sinergizuoti darbai pasiektų maksimalų rezultatą.“
Vyriausybės atstovų teigimu, gairių įgyvendinimo priemonės greičiausiai bus priimtos dar šios kadencijos metu, o jas turės įgyvendinti kitas vyriausybė.
Pasak trečiadienį žurnalistams gaires pristačiusių prezidentūros atstovų, apie vieningos inovacijų politikos poreikį Lietuvai byloja statistika: pagal diplomuotų specialistų skaičių ES pirmaujanti Lietuva inovacijų srityje užima 25-ąją vietą iš 28-ių Europos valstybių, verslo išlaidos moksliniams tyrimams siekia vos 0,3 proc., (ES vidurkis – 1, 29 procento), o į mokslinius tyrimus investuoja mažiau nei dešimtadalis Lietuvos įmonių. Tai – prasčiausias rezultatas ES.
Nerimą kelią ir tendencijos švietimo sistemoje – studentų Lietuvoje per pastaruosius 7 metus sumažėjo trečdaliu iki 140 tūkst., tačiau aukštųjų mokyklų išlieka tiek pat.
Pasaulio konkurencingumo indekso duomenimis, pagal gebėjimą išlaikyti ir pritraukti talentus Lietuva iš 140 valstybių nepatenka į šimtuką. Prezidentūros atstovai priminė kuriozišką situaciją, kuomet į CERN vykusiems Lietuvos fizikams prireikė vertėjo. Esą tai byloja apie poreikį kelti specialistų kvalifikaciją.
Svarbiausios siūlomų gairių kryptys
- Pertvarkyti mokslinių tyrimų sistemą: mažinti aukštųjų mokyklų administravimo ir ūkio išlaidas ir ją nukreipti į mokslinius tyrimus, skatinti dalyvavimą Europos mokslų programose ir koncentruoti esamą potencialą Lietuvos mokslo centruose.
- Skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir stambius verslo projektus.
- Kryptingai orientuoti švietimo sistemą, skatinant darbo vietas galinčius užtikrinti gamtos, inžinerijos, technologijos, matematikos mokslus. Taip pat sukurti kvalifikuotų mokytojų rengimo sistemą ir skatinti kvalifikuotų absolventų parengimą mokyklose.
- Sukurti inovacijų koordinavimo politiką. Iki šiol atsakomybės už mokslo ir inovacijų sritį šalyje neprisiėmė joks komitetas.
- Užtikrinti sistemingą ir nešališką mokslo ir inovacijų rodiklių stebėseną. Lietuvoje priimami sprendimai vadovaujantis kelerių metų senumo duomenimis. Apie tai, kad Lietuvai reikia inovacijų srities stebėsenos ne kartą yra pranešusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.