Mokslininkų teigimu, dėl sumažėjusio debesų atspindėjimo, dėl jų „pašviesėjimo“ keičiasi ir klimatas, nes Žemę pasiekia daugiau Saulės energijos, rašo žurnalas „Nature Communications“.
Inversinis arba kondensacinis lėktuvo pėdsakas – tai vandens garų „takas“ danguje, susiformuojantis paskui judančius skraidančius aparatus. Skaidriame danguje inversiniai pėdsakai išsisklaido labai greitai ir ypatingos mokslinės reikšmės neturi. Tačiau, esant debesuotumui, situacija gerokai sudėtingesnė.
Mokslininkai surinko skrydžių duomenis ir nustatė debesų optinio tankio svyravimus – galimybės blokuoti pro debesis sklindančią šviesą kitimą. Atlikdami šiuos matavimus mokslininkai naudojo kosminių palydovų lazerius.
Jie tyrė dangų lėktuvų maršrutuose Honolulu – Los Anželas ir Sietlas – San Fransiskas. Rezultatas: šiuose ruožuose aplink inversinius lėktuvų pėdsakus debesų optinis pralaidumas smarkiai padidėjęs. Kitaip tariant, lėktuvai debesis padaro „šviesesnius“.
Vis dėlto mokslininkai pastebi, kad ne visos platumose šis reiškinys yra vienodas. Lėktuvai, skraidantys netoli Poliarinio rato ir prie pusiaujo vargiai galėtų „pašviesinti“ debesis. Šiuo metu mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kiek oro transportas keičia JAV klimatą.
2009 m. ekologai nustatė, kad aviacijai tenka maždaug 20 proc. atsakomybės už klimato atšilimą Arkties regione. O planetos mastu lėktuvų įtaka skaičiuojama iki 4–8 proc.
