Pasunkėjusi kova su klimato kaita
Jeigu naujai išrinktasis JAV prezidentas laikysis savo rinkiminės kampanijos pažadų ir atsiribos nuo įsipareigojimų laikytis naujų klimato kaitos reguliavimo taisyklių, tuomet tikėtina, kad lyderystę kovoje su klimato kaita perims Kinija – didžiausia pasaulyje šiltnamio dujų gamintoja pasaulyje. Jau šiemet turėtų pradėti veikti Kinijos nacionalinė šiltnamio dujų išmetimą ribojanti sistema. Pastaruosius trejus metus šiltnamio dujų išmetimas laikosi stabiliame lygyje, o kai kurie mokslininkai tikisi, kad jau ateinančiais metais dujų išmetimas pradės mažėti – prie to prisidės ne tik ekologiškos technologijos, bet ir stagnuojanti ekonomika. O robotinių zondų, tyrimus atliekančių ties Antarktidos krantais, duomenys turėtų parodyti, kiek šiltnamio dujų sugeba absorbuoti itin galingas rezervuaras – Pietų vandenynas.
Politinės pagirios
Lemtingi balsavimai įvyko 2016 metais, tačiau tikrosios jų pasekmės bus pradedamos jausti tik 2017 metais. Po Donaldo Trumpo inauguracijos sausio 20 dieną mokslininkai turėtų geriau nutuokti, ar naujoji administracija iš tiesų ketina išgrūsti NASA iš klimato ir Žemės mokslų programų bei atšaukti leidimą vykdyti žmogaus embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė kovą pradeda derybas dėl šalies išėjimo iš Europos Sąjungos – tikėtina, kad ir šis žingsnis turės milžinišką poveikį mokslui. Be to, nuo balandžio mėnesio laukiama ir kitų rinkimų, kurie gali sukelti ne mažesnį galvos skausmą – bus renkami nauji Prancūzijos ir Vokietijos vadovai.
Dovanos iš kosmoso
Kinijos „Chang’e-5“ misijos į Mėnulį programoje numatytas Žemės palydovo mėginių atgabenimas į Žemę – pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio. Jeigu misija bus sėkminga, 2 kilogramai uolienų ir grunto mėginių turėtų padėti gerokai pastūmėti Mėnulio formavimosi ir evoliucijos tyrimus. Rugsėjo mėnesį atsisveikinsime su 20 metų dirbančiu NASA zondu „Cassini“ - jis ners pro Saturno vidinius žiedus ir tikimasi, kad prieš subyrant šios planetos atmosferoje dar spės į Žemę atsiųsti tikrų tikriausią duomenų lobyną.
Vidinis pasaulis
Laukiama naujų, svarbių pasiekimų žmogaus mikrobiomo (žmogaus kūne gyvuojančių virusų, bakterijų ir kitų sutvėrimų kolekcijos) ir jo genetikos tyrimuose – tikimasi sukaupti daugiau informacijos apie mikrobiomo poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkai taip pat tyrinėja mikrobiomo poveikį smegenų raidai ir vėžiui. Be to, gali būti, kad sulauksime ir JAV vykdomo Žmogaus Mikrobiomo projekto antrosios fazės rezultatų – šio projekto vykdytojai ieško ryšio tarp mikroorganizmų ir priešlaikinių gimdymų, žarnyno uždegiminės ligos, II tipo diabeto.
Genetinės lenktynės
Tikėtina, kad JAV teismas priims sprendimą dėl to, kam turėtų priklausyti pagrindinis CRISPR/Cas9 genų redagavimo technologijos patentų paketas. Nors Vilniaus universiteto mokslininkai pirmieji pateikė mokslinę publikaciją šia tema ir pirmieji registravo paraišką patentui, teisme varžosi dvi JAV įstaigos – Kalifornijos universitetas Berkelyje ir Broad institutas Kembridže. Palankaus teismo sprendimo sulaukusi institucija galės vadintis šios genų redagavimo technologijos išradėja ir iš licencijavimo mokesčių susirinkti milžiniškas, milijardais dolerių matuojamas sumas. Tuo tarpu konkuruojanti NgAgo genų redagavimo sistema, kurios patikimumas yra abejotinas, ateinančiais metais arba suklestės, arba išnyks – viskas priklausys nuo papildomų tyrimų rezultatų. Jungtinės Karalystės klinikos jau dabar gali teikti paraiškas taikyti prieštaringai vertinamą pagalbinio apvaisinimo metodą, kuriame panaudojama trijų žmonių genetinė medžiaga. Šio metodo tikslas – apsaugoti vaiką nuo paveldimų ligų, perduodamų per motinos mitochondrijų (savo DNR turinčių ląstelės struktūrų, atsakingų už energijos gamybą) liniją.
Kvantiniai pasiekimai
Fizikai tikisi, kad būtent 2017 taps metais, kai kvantiniai kompiuteriai pradės atlikinėti skaičiavimus, neįmanomus net patiems geriausiems klasikiniams kompiuteriams. Kvantinėse lenktynėse dalyvauja ir „D-wave“, ir „Google“, ir keletas kitų gerai žinomų įmonių bei institucijų. Ir konkurencijos šioje srityje netrūksta. Pavyzdžiui, „Microsoft“ vysto alternatyvią technologiją, vadinamą topologiniais kvantiniais skaičiavimais, pagal kuriuos informacija koduojama kaip dalelės besielgiančių objektų judėjime. Visai tikėtina, kad šis metodas pasirodys kur kas patikimesnis už „klasikinius“ kvantinius kompiuterius. Gali būti, kad ir „Microsoft“ dar šiemet atliks pirmus sėkmingus kvantinius skaičiavimus.
Žiūrėjimas į juodžiausią juodumą
Balandžio mėnesį mokslininkai bandys pirmąkart nufotografuoti juodosios skylės įvykių horizontą – ribą, ties kuria gravitacija tampa tokia stipria, kad jos įveikti nebegali net fotonai. Šiam darbui bus panaudoti devyni radijo teleskopai, sujungti į vieningai veikiančią sistemą, tapsiančią planetos dydžio observatorija. Įvykių horizonto teleskopas žvelgs į supermasyvią juodąją skylę, tūnančią Paukščių tako centre. Jeigu šis bandymas bus sėkmingas, gauti vaizdai turėtų būti naudingi patikrinant bendrosios reliatyvumo teorijos teisingumą ir plečiant mūsų žinias apie juodųjų skylių elgesį. Tuo tarpu mokslininkų grupės, dirbančios su LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) ir „Virgo“ įrankiais, atliks pirmus bendrus pažangius tyrimus, kurie, tikėtina, padės nustatyti tikslius gravitacinių bangų šaltinius galaktikos tikslumu.
Stebuklingos medžiagos
Iš laboratorijų į gamyklas turėtų persikelti pigūs, plonučiai saulės elementai, kurių rimtas komercializavimas turėtų vykti ateinančių metų antroje pusėje. Perovskito pagrindo saulės elementų efektyvumas nuo pat 2009 metų auginamas milžiniškais tempais, tačiau mokslininkai tik dabar imasi spręsti šios medžiagos trūkumų sukeliamų problemų – nestabilumo ir toksiškumo – ir ieško būtų vykdyti pigią masinę šių elementų gamybą. Be to, medžiagotyrininkus turėtų smarkiai nudžiuginti ateinančiais metais pradėsiantis veikti rentgeno laisvųjų elektronų lazeris „European XFEL“, statomas Vokietijoje, Hamburge esančiame nacionaliniame tyrimų centre DESY. Šis instrumentas mokslininkams leis analizuoti per mažutę sekundės dalį įvykstančias chemines reakcijas, o biologinius ir fizikinius procesus bus galima stebėti atomo tikslumu.
Gili žydra jūra
Nuo gruodžio mėnesio įsigalioja didžiausio pasaulyje jūrinio rezervuaro steigimo sutartis – didelėje dalyje ties Antarktida esančios Roso jūros nebebus užsiimti komercine žvejyba ir mineralų eksploatavimu. O kitoje Antarktidos vietoje ateinančiais metais gali atskilti milžiniškas Larseno C ledyninis šelfas – jo netekus Antarktidos ledynų plotas sumažėtų iki dar nematyto lygio. Tuo tarpu šiltesnio klimato zonoje vykdomi išsamūs pastaruosius kelis metus vykstančio koralų blyškimo tyrimai turėtų paaiškinti, dėl ko vieni koralai netenka spalvos, o kiti koralai laikosi praktiškai be jokio žalos požymio.
T-limfocitų atkirtis
Ateinančiais metais laukiama pirmo medicinos istorijoje sudėtingo priešvėžinės imunoterapijos metodo, vadinamo CAR-T taikymo pradžios. Dėl šio gydymo būdo patvirtinimo lenktyniauja dvi farmacijos bendrovės - „Kite Pharma“ ir „Novartis“. Taikant CAR-T genetiškai modifikuojamos paciento imuninės sistemos ląstelės – T-limfocitai – kurie po to naudojami kovai su vėžiu. Nors ir esama tam tikro susirūpinimo dėl šio gydymo būdo toksiškumo (klinikiniuose tyrimuose būta su toksiškumu susijusių mirčių), tikėtina, kad jis bus patvirtintas jau 2017 metais ir bus taikomas kaip paskutinės vilties gydymo būdas žmonėms, sergantiems leukemijomis ir limfomomis.
Devintoji planeta
Saulės sistemos objektų sukimosi tyrimai, tikėtina, padės tiksliau nusakyti teorinę devintosios planetos buvimo vietą. Tiesa, pati devintoji planeta kol kas taip pat yra teorinė, tačiau dabartiniai planetų orbitų duomenys rodo, kad egzistuoja dar vienas milžiniškas dangaus kūnas, apie Saulę apsisukantis maždaug kartą per 20 000 metų. Iki 2016 metų apie šio objekto egzistavimą praktiškai nieko nebuvo žinoma, tačiau šiemet atlikti Koiperio juostos, esančios toli už Plutono orbitos, objektų judėjimo tyrimai parodė, kad devintoji planeta visgi turėtų egzistuoti. Be to, planetų medžioklė bus tęsiama ir už Saulės sistemos ribų – NASA į kosmosą gruodį iškels teleskopą TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite).
