El Ninjo yra pusiaujinis vandenyno srovių pasikeitimas, kurio metu susiformuoja šilto vandens bangos, dar žinomos kaip Kelvino bangos, kurios juda nuo vakarinės Ramiojo vandenyno dalies iki Pietų Amerikos. Jos sukelia grandininę meteorologinių reiškinių reakciją visame pasaulyje. Kai kur jie būna žalingi, o kai kur – naudingi.
Manoma, kad pirmoji nuo El Ninjo nukentėtų Indija, kurioje dėl reiškinio bus mažesni masonų lietūs, o tai lems mažesnį kiekį maisto. Vėliau Australijoje kils sausros, o JAV žvejai Pietų Amerikoje visą sezoną neturės laimikių.
Manoma, kad pirmoji nuo El Ninjo nukentėtų Indija, kurioje dėl reiškinio bus mažesni masonų lietūs, o tai lems mažesnį kiekį maisto. Vėliau Australijoje kils sausros, o JAV žvejai Pietų Amerikoje visą sezoną neturės laimikių.
Tačiau kai kurie regionai, kaip JAV, gali išlošti: tikimasi, kad čia prasidėjęs El Ninjo reiškinys sumažins kylančias sausras.
Europos centro vidutinio nuotolio orų prognozių mokslininkai duoda 90 proc. tikimybę, kad šįmet sulauksime El Ninjo, tačiau neaišku, kokio jis būtų galingumo. Okeanografas iš Havajų universiteto Alexas Timmermanas sako, kad galingas El Ninjo šįmet tikėtinas dėl specifinio vėjų šablono virš Ramiojo vandenyno. „Praeityje tokie vėjai sukėlė galingus El Ninjo“, – sako jis.
Šilto, lietų atnešančio vandens judėjimas į rytinę Ramiojo vandenyno dalį kelia liūčių riziką šalyse, kurios yra šalia vandenyno, o įprastinio drėgnumo vietovės išdžiūsta.
Draudėjai, kai kurios vyriausybės ir pagalbos organizacijos, kaip Raudonasis Kryžius, tarpusavyje jau koordinuoja veiksmus, kurie padėtų apsisaugoti nuo katastrofiškų El Nino padarinių kaip badas.
Labiausiai smogtų Indijai
El Ninjo vyksta vidutiniškai kas penkerius metus, o piką pasiekia gruodį. Pirmąsias ir pačias didžiausias pasekmes jaučia Indija. Milijardą gyventojų turinčios šalies populiacija kliaujasi lietų atešančiais musonų vėjais, kurie apie Pietinę Indijos dalį prašuoliuoja maždaug birželio pirmąją ir dėl savo reikšmės šaliai yra vadinami „svarbiausia pasaulyje orų prognoze“.
Šįmet musonai kiek pavėlavo, o tai lėmė, kad pirmosios birželio savaitės lietūs buvo 40 proc. mažesni nei vidutiniai.
„El Ninjo gali būti niokojantis ir pražūtingas Indijos žemės ūkiui ir vandens tiekimui“, – sako El Ninjo ekspertas dr. Nickas Kilngamanas iš Redingo universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Dviem trečdaliams Indijos žemių trūksta drėgmės ir lietaus sumažėjimas bent 5 procentais turėtų reikšmingą poveikį – musonų atnešto lietaus sumažėjimas dešimtadaliu jau vadinamas sausra. Net jei šis El Ninjo būtų nestiprus, poveikis Indijai gali būti labai reikšmingas: 2002 ir 2009 m. vykę nedideli El Ninjo lėmė gerokai labiau sumažėjusį kritulių kiekį, nei itin neigiamų padarinių pasauliui turėjęs 1997 m. El Ninjo.
Nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad dėl El Ninjo kitąmet gali sutrikti maisto tiekimas – kukurūzų, ryžių ir kviečių derlius būtų mažesnis nei įprastai.
„Reiškinys galėtų sumažinti žemės ūkio produkciją per ateinančius kelerius metus“, – sako žurnalo „Economist“ dukterinės bendrovės „Intelligene Unit“, kuri užsiima moksliniais tyrimais ir analize, vadovas Leo Abruzzese'as. Jis taip pat primena, kad dėl 2007 m. kilusio El Ninjo padarinių 2008 m. pasaulyje pakilo maisto kainos.
Po Indijos El Ninjo pasekmės ritasi rytų kryptimi ir pasiekia Cebu, antrą pagal dydį Filipinų miestą, kurio gyventojai jau ėmė taupyti vandenį, baimindamiesi sausrų, kurios gali ištikti liepos gale. Malaizijoje nacionalinė už vandens tiekimą atsakinga organizacija perspėjo, kad sausra gali trukti labai ilgą laiką, todėl paragino taupyti vandenį ir perspėjo apie gresiančius gaisrus.
Po Malaizijos sausas, karšto oro srovės pasiektų Australiją, kurioje 2013 m. vasara buvo karščiausia ligi šiol, o El Ninjo grasina dar labiau pakelti oro temperatūrą šalyje.
Už orų prognozes atsakingas Australijos meteorologijos biuro darbuotojas Andrew Watkinsas sako, kad El Ninjo padidintų ir taip sumažėjusį kritulių kiekį šalies pietuose ir padidintų temperatūrą. Šalis taip pat turi daug ūkininkų, kurie gali pajusti tragiškas pasekmes ir į El Ninjo poveikį reaguoja itin jautriai: anksčiau po sausrų buvo užfiksuota ir ūkininkų savižudybių.
Ne visiems blogai
Kol vienos šalys kentėtų nuo pragaištingų El Ninjo padarinių, kitos džiaugtųsi. Teigiamo El Ninjo poveikio laukia JAV, o ypač perdžiūvusios Vakarų valstijos, kur lietus po pastarųjų metų sausrų būtų tikras išganymas.
Kol vienos šalys kentėtų nuo pragaištingų El Ninjo padarinių, kitos džiaugtųsi. Teigiamo El Ninjo poveikio laukia JAV, o ypač perdžiūvusios Vakarų valstijos, kur lietus po pastarųjų metų sausrų būtų tikras išganymas.
Pavyzdžiui, visa Kalifornijos valstija patiria sausrą, per kurią pernai iškrito vos ketvirtis įprastinio metinio kritulių kiekio. Pastarieji treji iš ketverių metų čia buvo sausiausi istorijoje. Vietinės bendruomenės dabar čia gyvena vandens taupymo režimu. O galingesnis El Ninjo Pietų Kalifornijoje padvigubintų vidutinį metinį kritulių kiekį.
El Ninjo reiškiniai nulemia ir drėgnesnes žiemas Teksase bei kituose pietvakarių regionuose, kurie didžiąją dalį kritulių kiekio gauna žiemos mėnesiais. O Šiaurinėse valstijose reiškinys lemia šiltesnes žiemas, kurioms po pastarosios šaltos žiemos atšilimas būtų palengvėjimas.
Kitose Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėse El Ninjo padarinių įtemptai laukia žvejai. Pavyzdžiui, Peru pakrantėje ankstesni El Ninjo lėmė, kad didžioji dalis ančiuvių populiacijos paliko Peru pakrantę ir žvejai neteko pragyvenimo šaltinio.
Rodney Martinezas iš Tarptautinio El Ninjo centro Ekvadore sako, kad reiškinys paveiks visą Šiaurės ir Pietų Ameriką, o dėl to kils gausios liūtys Ekvadore, Peru ir Šiaurės Argentinoje. Manoma, kad El Ninjo pradžia gali lemti ir šiltesnius orus Pasaulio futbolo čempionate.
Tačiau globalios didelio El Ninjo pasekmės apimtų ir daugiau teritorijų: galėtų sukelti sausras Karibuose, Pietinėje Afrikoje ir Centrinėje Azijoje.
El Ninjo taip pat netiesiogiai prisideda ir prie didėjančių konfliktų: Solomonas Hsiangas iš Kolumbijos universiteto pateikia duomenis, kad 50 iš 250 kilusių konfliktų nuo 1950 iki 2004 m. buvo sukelti El Ninjo ciklo.
Pasak S.Hsiango, temperatūros padidėjimas 0,8 laipsnio Ramiojo vandenyno vietovėse vietinių konfliktų tikimybę padidina 15 procentų. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, vidutinė temperatūra turėtų pakilti nuo 0,5 iki 1,5 laipsnio.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
