Programavimo siūloma imtis net meniškos sielos žmonėms: tai – ne raketų mokslas

Programuotojo darbas – vienas geidžiamiausių ir geriausiai apmokamų Europoje. Kaip rodo statistika, Europos šalyse programuotojai sudaro apie 2,5 – 4 proc. visų dirbančiųjų, o jų metinės pajamos daugelyje šalių viršija vidutinį uždarbį ir siekia apie 36 000 Eur Baltijos šalyse, apie 57 000 - Danijoje, 50 000 - Olandijoje ir net apie 29 000 Eur Ukrainoje, kur vidutinis mėnesio atlyginimas nesiekia ir 300 eurų, rašoma pranešime spaudai.
Programavimo instruktorius Giorgi Tsiklauri
Programavimo instruktorius Giorgi Tsiklauri / Asmeninio archyvo nuotr.

IT specialybes šiais technologijų aukso amžiaus laikais renkasi ne tik mokyklas baigusieji jaunuoliai. Išmokti bent vieną iš 10 populiariausių programavimo kalbų vis dažniau ryžtasi ir įvairių kitų sričių specialistai, neturintys patirties IT srityje ir nepatenkinti savo esama karjera.

Ar kiekvienas žmogus gali išmokti programuoti?

Jei esi meniškos sielos ar linkęs į humanitarinius mokslus – programuotoju netapsi. Taip mano daugelis, tačiau šis teiginys anaiptol nėra taisyklė – greičiau mitas, kurį dažnai kursto patys programuotojai.

„Programavimas – tai ne raketų mokslas, nors apie jį taip dažnai kalbame mes, programuotojai. Jį gali perprasti kiekvienas, net į meną ar humanitarinius mokslus linkęs žmogus“, – teigia tarptautinės programavimo kursus organizuojančios kompanijos „Software Development Academy“ programavimo instruktorius Giorgi Tsiklauri.

Pradedantiesiems, pasak programavimo lektoriaus, sunkumų kyla ne dėl to, kad jie neturi pagrindinių žinių IT srityje. „Išmokti programavimo kalbų galima, jei laikomasi disciplinos. Šios studijos reikalauja ne tik dėmesio ir įsigilinimo į neaiškius klausimus. Mokytis programavimo reikia nuosekliai nuo pradžiamokslio ir palaipsniui pereinant į vis aukštesnį lygį – taip mes mokome studentus savo programavimo akademijoje. Mokantis programavimo negalima mąstyti taip: „aš šį dalyką praleisiu ir prie jo grįšiu vėliau“, – pasakoja G. Tsiklauri.

SDA lektorius pripažįsta, kad programavimo, kaip ir naujos užsienio kalbos mokymasis, reikalauja daug dėmesio, nuoseklumo ir svarbiausia, noro mokytis.

Tiems, kam mokykloje gerai sekėsi matematika ir informacinės technologijos, perprasti programavimo paslaptis paprastai pavyksta lengviau ir greičiau. Tačiau tai nereiškia, kad meniškos sielos žmonėms programavimas – visiškai neįkandama sritis.

„Aš mėgstu keliauti, rašyti laikraščiams ir taip pat kurti gatvės meną. Reikia pripažinti, kad toks mano gyvenimo stilius buvo nuostabus. Tačiau vieną dieną supratau, kad mano ateitis – suprasti, kaip veikia dirbtinis intelektas ir kaip jį valdyti. Todėl nutariau išmokti JAVA programavimo kalbą“, – apie savo karjeros pokyčius pasakoja Evaldas Čekauskas.

Pasak programavimo instruktoriaus, kantrybė, kruopštumas, loginis mąstymas ir gebėjimas mąstyti netradiciškai – tai savybės, kurių prireikia programuotojams. Neabejotinai, jų turi ne vienas į humanitarinius mokslus ar meną linkęs žmogus. Gebėjimas kurti ir įgyvendinti netradicinius sprendimus – tai ypatingas kūrybiškų žmonių pranašumas. „Juk programavimas – tai kūryba, leidžianti įgyvendinti tai, ką sukuria vaizduotė“, – meniškų žmonių privalumais neabejoja G.Tsiklauri.

Programavimo kalbos, kurias verta mokytis kūrybiškiems žmonėms
Nutarus mokytis programavimo, kitas žingsnis – pasirinkti tinkamą programavimo kalbą, kurių pasaulyje yra sukurta šimtai.

SDA programavimo instruktoriaus teigimu, kiekviena jų yra ypatinga, tačiau kūrybiškoms asmenybėms jis pataria pradėti kelią į IT pasaulį nuo keleto.

Pirmasis pasirinkimas galėtų būti visagalė „Java“ – tai populiariausia programavimo kalba, kurią dažniausiai renkasi didžiosios korporacijos, šia kalba rašomos programos „Android“ išmaniesiems įrenginiams. Ši kalba sukurta daugiau kaip prieš 20 metų, ji turi didelę naudotojų bendruomenę, todėl iškilus bet kokiam klausimui, lengva rasti atsakymus ir sprendimus.

Kita programavimo kalba, kurią verta rinktis pradedantiesiems ir kūrybiškiems žmonėms – „Phyton“. Nors, pasak programavimo instruktoriaus, ši kalba yra sudėtinga, ją gan lengva išmokti. „Phyton“ buvo sukurta beveik prieš 30 m. Ji pasižymi paprasta semantika ir gali būti naudojama įvairiausių programų kūrimui, taip pat derinama su kitomis programavimo kalbomis.

Kiek trunka išmokti „Java“ arba „Phyton“ programavimo kalbos?

Pasak programavimo instruktoriaus, studentai, lankantys „Sofrware Development Academy“ kursus, kurie vyksta savaitgaliais ir trunka nuo 311 iki 322 valandų (6-7 mėnesius), išmoksta programuoti ir yra pasirengę pradedančiojo specialisto karjerai IT srityje. Išmokę „Java“ ar „Phyton“ programavimo kalbą, pasak G.Tsiklauri, pradedančiojo specialisto darbą IT srityje per vidutiniškai 3 mėnesius susiranda 80 proc. akademijos studentų.

Šiandien IT rinka – viena dinamiškiausių pasaulyje ir daugelis nuogąstauja, kad dirbtinis intelektas atims iš žmonių tradicines darbo vietas, tačiau G.Tsiklauri teigimu, niekas neatstos žmogaus kūrybiškumo, gebėjimo ir aistros įgyvendinti idėjas. „Programuotojo karjera – tai ne suvaržymais įrėmintas kelias su mažu atlyginimu. Tai – absoliuti laisvė, galimybė spręsti įdomias problemas ir kurti dalykus, apie kuriuos kiti gali tik pasvajoti. Argi neverta to išbandyti?“, – sako G.Tsiklauri.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis