Tyrimas įvertino, kad bendrovės, parsisiųsdamos „piratines“ kompiuterių programas, turi 30 proc. tikimybę užkrėsti kompiuterius virusais ir kenkėjiškomis programomis. Tokių programų žala bendrovėms gali siekti 114 mlrd. JAV dolerių, kuriuos jos turėtų išleisti spręsdamos kenkėjiškų programų sukeltas programišių atakas.
„Kai kurios kenkėjiškos programos stebi kiekvieną klaviatūros paspaudimą ir gali asmeninę ar finansinę informaciją perduoti nusikaltėliams. Be to, tokios programos gali naudotis kompiuterio mikrofonu ar kamera ir taip matyti bei girdėti kas vyksta aukos namuose ar darbe. Geriausias būdas išvengti tokių kenkėjiškų programų – perkant kompiuterį reikalauti, kad būtų įdiegtos tik originalios programos“, – sakė „Microsoft“ kovos su kibernetiniais nusikaltimais centro asocijuotas vyriausiasis patarėjas Deividas Finas.
Lėtina kompiuterį ir atveria saugumo spragas
Didžiausiais nelegalių programų pavojais tyrimo dalyviai įvardino duomenų praradimą bei tapatybės vagystę. Šiuos pavojus įvardino atitinkamai 48 ir 29 proc. apklaustųjų. Be to, 45 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad įdiegta neoriginali programinė įranga sulėtino kompiuterio darbą ir turėjo būti pašalinta.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad bendrovėse darbuotojai dažnai savarankiškai įdiegia programas savo darbo kompiuteriuose. 38 proc. bendrovių IT administratorių pripažįsta, kad tokia problema egzistuoja, tačiau tik du trečdaliai jų mano, kad tokios programos kelią pavojų bendrovės duomenų saugumui. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 57 proc. įmonių darbuotojų yra nors kartą įdiegę nuosavą programą į darbo kompiuterį iš kurių tik 30 proc. patvirtino, kad įdiegta programa nesukėlė saugumo problemų.
„Kurdami programinę įrangą bankams ir finansinėms institucijoms ypatingą dėmesį skiriame apsaugos technologijoms, nes tik taip galime garantuoti mūsų klientų duomenų saugumą. Taip elgiasi visi atsakingi programinės įrangos kūrėjai. Keista ir nesuprantama, kai žmonės šio saugumo atsisako, o vėliau gailisi dėl prarastų pinigų ar duomenų. Juk į „piratų“ rankas patekusi programinė įranga neretai yra modifikuojama, papildoma šnipinėjančiu ir asmeninius duomenis vagiančiu kodu. Būtent todėl rekomenduojame programinę įrangą įsigyti tik iš patikimų platintojų arba tiesiai iš tiekėjų. Beje, kaip sakė vienas žymus žmogus, piratavimas kenkia jūsų karmai“, – teigia programinės įrangos kūrėjos „Etronika“ direktorius Kęstutis Gardžiulis.
Beveik pusė neoriginalios įrangos į kompiuterius patenka internetu, kur failų dalinimosi ar parsisiuntimo svetainėse net 78 proc. programų turi šnipinėjimo įrangą, o 36 proc. parsisiunčiama su „trojos arkliais“ arba paslėptomis reklaminėmis programomis.
IDC tyrimo metu buvo patikrinta 270 svetainių ir failų pasikeitimo tarnybų, 108 programinės įrangos parsisiuntimų ir 155 kompaktiniai ar DVD diskai. Apklausoje sudalyvavo 2077 kompiuterių vartotojai ir 258 IT administratoriai iš Brazilijos, Kinijos, Vokietijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Rusijos, Tailando, Didžiosios Britanijos ir JAV.
