Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius L.Ulevičius į prokurorus kreipėsi birželio pabaigoje. Anot jo, dalis „Google“ renkamos vaizdinės informacijos yra privati, o remiantis įstatymais asmens duomenų tvarkymui reikia gauti nedviprasmišką duomenų subjekto sutikimą. Tokio sutikimo „Google“ negavo, maža to, nepateikia aiškios instrukcijos, kaip uždrausti fiksuoti privačią erdvę.
Pažeidimus nagrinės airiai
Generalinė prokuratūra vakar L.Ulevičiui atsiuntė nutarimą, kuriame aiškinama, kad paieškos milžinė mūsų šalį fotografuoja nepažeisdama įstatymų.
„Nagrinėjamu atveju teisės akto pažeidimas iki šios dienos nenustatytas, ką patvirtina ir pats pareiškėjas, kuris savo pranešime-prašyme tik atkreipia dėmesį į tai, kad ši paslauga gali pažeisti (bet ne pažeidžia) didelės asmenų grupės teisę į privatumą. Prokuratūra surinko duomenis, patvirtinančius, kad kompetentingos institucijos tinkamai kontroliuos vykdomą „Google Street View“ projektą, o pareiškėjo pateikta nuomonė bei išdėstytos abejonės, pagrįstos tikėtinumo principu, nelaikytinos viešojo intereso gynimo priemonių taikymo pagrindu“, – nurodoma Generalinės prokuratūros rašte.
Jaučiu profesinį interesą patikrinti, kaip, pagal Lietuvos institucijų aiškinimą, mano teises gina Airijos duomenų apsaugos inspektorius, – teigė L.Ulevičius.
Remdamiesi Teisingumo ministerijos anksčiau išsakyta nuomone, prokurorai pastebi, kad jei Lietuvoje būtų užfiksuota asmens duomenų teisinio reguliavimo pažeidimų, tyrimo metu surinkta informacija turėtų būti perduodama Airijos duomenų apsaugos priežiūros institucijai įvertinti ir sprendimui priimti. Į šios šalies asmens duomenų apsaugos sargus reikėtų kreiptis dėl to, kad už „Street View“ projekto vykdymą Lietuvoje atsakomybę prisiima Airijoje įsteigta dukterinė paieškos milžinės kompanija „Google Ireland“.
„Nagrinėjamu atveju Lietuvoje veikiančios atsakingos institucijos ėmėsi priemonių galimiems pažeidimams, susijusiems su asmenų teise į privatumą, išvengti. Tai yra, paminėti „Google“ kompanijos įsipareigojimai, jei ši kompanija jų sąžiningai laikysis, nekelia grėsmės žalos padarymui“, – teigia prokurorai.
Papildomi reikalavimai
Anksčiau L.Ulevičiui savo komentarus šiuo klausimu buvo atsiuntusi ir Teisingumo ministerija. Juose pastebima, kad nedviprasmiškas duomenų subjekto sutikimas nėra vienintelis teisėtas pagrindas duomenų valdytojui atlikti duomenų tvarkymo veiksmus. Tiek ES Direktyvoje 95/46/EB, tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatomas duomenų valdytojo teisėtas interesas tvarkyti asmens duomenis, jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
„Manytina, kad „Google“ kompanijos vykdomas viešų vietų panoraminis fotografavimas ir nuasmenintų fotografijų teikimas visuomenei naudojantis „Google Street View“ paslauga vertintinas kaip teisėtas duomenų valdytojo interesas. Tačiau asmens teisė į privatumą yra fundamentali teisė, todėl siekiant išlaikyti balansą tarp duomenų valdytojo teisėto intereso ir duomenų subjektų apsaugos, „Google“ kompanijai pateikti papildomi reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti, norint vykdyti veiklą Lietuvoje“, – teigiama Teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus pasirašytame dokumente. Anot jo, „Google“ įvykdė iškeltus papildomus reikalavimus (pvz., informavimas apie projekto eigą žiniasklaidoje, nufotografuotų veidų ir automobilių numerių suliejimas, nurodomos vietovės, kur ir kada bus vykdomas projektas bei kt.).
Žaidimas tęsiasi
Primename, kad ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nusikratė atsakomybės dėl „Google Street View“ projekto Lietuvoje. Ji aiškino, kad projektą vykdo Airijoje įsteigtas kompanijos padalinys „Google Ireland“, todėl darytina išvada, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas šiuo atveju yra netaikomas ir toks tyrimas inspekcijos kompetencijai nepriklauso.
Atsižvelgdamas į visa tai, L.Ulevičius kreipėsi į Airijos duomenų apsaugos priežiūros instituciją ir dabar jau jos klausia, kur galėtų gauti pagalbos dėl „Google Ireland“ galimai neteisėtų veiksmų Lietuvoje.
„Generalinės prokuratūros nutarimo neskųsiu. Jaučiau pareigą iškelti klausimus ir pateikti argumentus visoms kompetentingos Lietuvos institucijoms. Jeigu jų tie argumentai neįtikino, tai nemanau, kad teismo prievarta (t.y. laimėjus bylą) leistų pasikeisti jų supratimui ir vidiniam matymui. Šios problemos ašis – požiūris į asmens duomenis ir jų vietą informacinėje visuomenėje, – teigė L.Ulevičius. – Kita vertus, dabar jaučiu jau profesinį interesą patikrinti, kaip, pagal Lietuvos institucijų aiškinimą, mano teises gina Airijos duomenų apsaugos inspektorius.“
