Apie tai atradimą paskelbė tyrėjai iš Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos (JAV), o jų tyrimas išspausdintas žurnale „The American Journal of Psychiatry".
Žinoma, kad maždaug 80 proc. su šizofrenija susijusių sutrikimų yra paveldima, tačiau iki šiol mokslininkams nesisekė nustatyti konkrečių sutrikimo priežasčių. Dabar, naudodami naują metodą ir ištyrę 4 tūkst. šizofrenija sergančių žmonių, mokslininkai nustatė sutrikimą sukeliančius skirtingus genų klasterius, kurie prisideda prie aštuonių šizofrenijos sutrikimų.
Nors individualūs genai turi tik labai menkas ir nepastovias sąsajas su šizofrenija, tarpusavyje sąveikaujančių genų klasterių grupės sukelia labai didelę ligos riziką – nuo 70 iki 100 procentų.
„Pavieniai genai individualiai prie ligos neprisideda, – sako vienas tyrimo autorių Robertas Cloningeris. – Jie veikia panašiai kaip orkestras. Jei nori sužinoti, kaip, reikia išsiaiškinti ne tik kas yra kiti orkestro nariai, bet ir su kuo jie susiję.“
Mokslininkas ir jo komanda lygino šizofrenija sergančių ir nesergančių žmonių DNR variacijas. Iš viso buvo išanalizuota 7 00 tūkst. genomų išsidėstymas , kur pasikeisdavo DNR vienetas. Tai vadinama vieno nukleotido pakaita ( anlg. single nucleotide polymorphism – SNP). Jie pasižiūrėjo į 4,2 tūkst. žmonių SNP ir 3800 sveikų, ir stebėjo, kaip individualios genetinės variacijos sąveikavo viena su kita tam, kad sukurtų ligą.
Pavyzdžiui, tirdami pacientus, kurie mato haliucinacijas, gydytojai susiejo skirtingus genetinius bruožus su pavieniais simptomais ir pademonstravo, kad specifinės genetinės variacijos sukėlė 95 proc. šizofrenijos tikimybę. Tirdami kitą grupę jie nustatė, kad negalėjimas nuosekliai kalbėti ir tam tikri elgsenos sutrikimai buvo susiję su DNR variacijomis, kurios turėjo 100 proc. šizofrenijos riziką.
„Po dešimtmetį trukusio susierzinimo psichiatrinės genetikos srityje mes nustatėme genus, kurie sąveikauja vienas su kitu ir, kaip orkestras, yra arba harmoningi ir lemia sveikatą, arba yra neorganizuoti ir tam tikrais būdais priveda prie šizofrenijos, – aiškino R.Clongeris.
Nors individualūs genai turi tik labai menkas ir nepastovias sąsajas su šizofrenija, tarpusavyje sąveikaujančių genų klasterių grupės sukelia labai didelę ligos riziką – nuo 70 iki 100 procentų. Todėl šias genetines variacijas turintiems žmonėms yra beveik neįmanoma išvengti ligos.
Iš viso tyrėjai nustatė 42 genetinių variacijų klasterius, kurie dramatiškai padidino šizofrenijos riziką.
Pasak psichiatrijos profesoriaus Dragano Svarkiciaus iš Vašingtono universiteto, ankstesniuose tyrimuose buvo ieškoma sąsajų tarp individualių genų ir šizofrenijos. Niekas nesusimąstė, kad genai neveikia nepriklausomai – jie dirba išvien, kad sutrikdytų smegenų struktūrą ir funkcijas, o tai nulemia sutrikimą.
