„Psichobiotikų sąvoka yra palyginti nauja. Psichobiotikais mokslininkai įprastai įvardija gyvas bakterijas, kurios patekusios į organizmą ir sąveikaudamos su žarnyno bakterijomis pagerina organizmo psichinę būklę“, – paaiškino biochemikas, mokslininkas dr. Aurelijus Burokas, – Nors tyrimai dar tik pradedami, jau yra daug žadančių įrodymų, kad tam tikros probiotikų padermės gali turėti teigiamą poveikį organizmo psichinei sveikatai, nuotaikai ir pažinimo funkcijoms“.
Vis dažnėjantys tyrimai
Tyrimai su psichobiotikais atliekami taikant įvairius metodus: klasikinius, stebėjimo tyrimus, pasitelkiant gyvūnų modelius. Tyrimai atliekami etapais. Paprastai, pirmiausia nustatomas tyrimo klausimas, po to seka tyrimo planavimas. Vėliau atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama patikrinti tyrimo klausimą.
„Šiame etape pasirenkama tiriamoji populiacija, imties dydis, intervencija (t.y. psichobiotiko kamienas ir dozė), galimai pasirenkama ir kontrolinė grupė. Po to, į tyrimą įtraukiami dalyviai, įvertinama jų psichikos sveikata, kognityvinės funkcijos ir žarnyno mikrobiota. Intvervencinei grupei skiriami psichobiotikai, o kontrolinei grupei – placebas arba standartinis gydymas. Vėliau yra analizuojami duomenys, pateikiami rezultatai“, – tyrimų eigą trumpai apibūdino A.Burokas.
Kaip išskiria biochemikas, psichobiotikų tyrimai vienose valstybėse yra labiau pažengę nei kitose.
„Šiuo metu Jungtinės Valstijos, Kanada ir kelios Europos šalys, įskaitant Airiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Vokietiją yra vienos iš labiausiai pažengusių psichobiotikų tyrimų srityje. Šiose šalyse yra įsteigti tyrimų centrai ir akademinės institucijos, užsiimančios žarnyno ir smegenų ašies bei psichobiotikų tyrimais.
Be to, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, įskaitant Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją ir Australiją taip pat daug prisidėjo prie psichobiotikų tyrimų pastaraisiais metais. Be to, verta pažymėti, kad psichobiotikų tyrimai yra pasaulinio masto, o daugelį tyrimų kartu atlieka įvairių šalių mokslininkai. Šis tarptautinis bendradarbiavimas padeda geriau suprasti galimą psichobiotikų naudą psichinei sveikatai ir jos gerovei“, – atskleidė mokslininkas.
Psichobiotikų nauda
Psichobiotikų naudą pagrindžia atlikti tyrimai. Kalbėdamas apie juos, mokslininkas išskyrė 2017-aisiais atliktą tyrimą, kurio metu buvo tiriamas probiotino papildo poveikis vyresniems žmonėms, besiskundžiantiems pablogėjusiomis pažinimo funkcijomis. Pasak A.Buroko, tyrimo metu buvo nustatyta, kad kad tam tikros probiotikų padermės gali turėti teigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonių pažintinėms funkcijoms.
Anot A.Buroko, psichobiotikai padėti asmenims, kurių profesijos yra susijusios su padidėjusiu streso ar nerimo lygiu. Pavyzdžiui, 2018 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad daugiadalypis probiotikų papildas sumažino medicinos studentų nerimo ir depresijos simptomus. 2019-aisiais paskelbtame tyrime nustatyta, kad probiotikų papildas sumažino depresijos simptomus asmenims, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu. Dėmesio vertas ir neseniai atliktas tyrimas, kurio metu, pasitelkus produkte „Integral Biotics EasyMind“ naudojamas Lactobacillus brevis CECT7480 ir Lactobacillus plantarum CECT7485 gerąsias bakterijas, buvo nustatyta, jog probiotikai pagerina sveikų, tačiau stresą patiriančių asmenų psichomotorines funkcijas, padeda sutelkti dėmesį.
„Svarbu pažymėti, kad nors yra daug žadančių įrodymų, leidžiančių manyti, kad psichobiotikai gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai ir jos gerovei, reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima nustatyti veiksmingiausias psichobiotikų dozes ir gydymo trukmę įvairioms gyventojų grupėms ir sveikatos būklėms“, – sakė mokslininkas.
Ateitis – daug žadanti
Kadangi tyrimų su psichobiotikais sritis ir toliau plečiasi, tikėtina, kad ateityje rinkoje bus vis daugiau produktų, sudėtyje turinčių psichobiotikų. Vienas tokių produktų – jau minėtas maisto papildas protinei veiklai „Integral Biotics EasyMind“, kurį galima įsigyti ir Lietuvoje.
„Tikėtina, kad atlikus daugiau psichobiotikų ir jų galimos naudos tyrimų, vis daugiau įmonių pradės gaminti produktus, kurių sudėtyje yra psichobiotikų, todėl jie taps labiau prieinami vartotojams.
Taip pat galimai bus daugiau tikslinių preparatų, skirtų konkrečioms sveikatos būklėms ir amžiaus grupėms“, – prognozėmis pasidalijo A.Burokas.
Biochemikas antrino, jog šiuo metu dauguma psichobiotinių produktų tiekiami kapsulėmis arba milteliais. Jo nuomone, tobulėjant technologijoms, gali atsirasti daugiau naujoviškų, kaip antai kramtomųjų ar funkcinių maisto produktų, dėl kurių vartotojams bus lengviau ir patogiau įtraukti psichobiotikus į savo kasdienę mitybą.
„Galime tikėtis, kad artimiausiais metais šioje srityje bus atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų ir diegiama daugiau naujovių. Tačiau svarbu nepamiršti, kad psichobiotikai nėra vaistas nuo visų ligų, todėl prieš pradėdami vartoti bet kokį naują papildą ar gydymo režimą, asmenys visada turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju“, – užbaigė A.Burokas.
