Psichologas: kodėl dalis visuomenės baiminasi vėjo jėgainių?

80 proc. Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių parkų vystytojų susiduria su įvairiomis šalies gyventojų baimėmis ir klaidingomis išankstinėmis nuostatomis, rodo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos narių apklausa. Baiminamasi pačių įvairiausių dalykų – nuo galimo poveikio sveikatai iki žalos aplinkai ar turto vertei. Didžioji dalis gyventojų baimių, susijusių su vėjo elektrinėmis, neturi jokio realaus, faktais pagrįsto pagrindo, teigia ekspertai.
Vėjo jėgainės
Vėjo jėgainės / 123RF.com nuotr.

Tarp dažniausiai pasitaikančių gyventojų baimių – vėjo elektrinių skleidžiamas triukšmas ir kad dėl netoliese pastatytų vėjo jėgainių nuvertės nekilnojamasis turtas (NT). Taip pat bijoma šešėliavimo, vibracijų, kad vėjo elektrinės pakenks žmonių sveikatai ar kad parkų vystytojai apgaus bendruomenes. Nerimaujama ir dėl paukščių bei šikšnosparnių populiacijos sumažėjimo, teritorijos patrauklumo turizmui, rašoma pranešime spaudai.

„Vėjo elektrinių parkų vystytojams tenka susidurti ir su absurdiškais gyventojų įsitikinimais, pavyzdžiui, kad besisukančios vėjo jėgainių mentės kelia vėją, nors iš tikrųjų jį slopina, kad sukimosi metu į aplinką išsiskiria smulkios plastiko detalės. Yra tekę girdėti, kaip žmonės bijo, kad dėl vėjo elektrinių žemėje nebeliks sliekų ir kurmių, ar kad jėgainės gali sukelti onkologines ligas“, – pasakoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorė Urtė Daškevičiūtė.

Pasak jos, tariamas neigiamas vėjo jėgainių keliamas poveikis jau net įgavo specialų terminą – vėjo turbinų sindromas. Juo vadinami visi klaidingi įsitikinimai, susiję su neva vėjo jėgainių keliamais padariniais sveikatai – nuo apsigimimų, onkologinių ligų iki mirties. Vėjo turbinų sindromas laikomas vienu didžiausių pramanų, nes nė vienas mokslinis tyrimas neįrodė jo realaus egzistavimo.

„Atlikti tyrimai rodo, kad žmogaus sveikatai kur kas didesnį neigiamą poveikį turi transporto keliamas triukšmas, tad gyvenimas šalia intensyvaus eismo kelio yra nepalyginamai žalingesnis, nei šalia esantis, nustatytų triukšmo normų neviršijantis vėjo elektrinių parkas. Statant vėjo jėgaines yra nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, pagal kurias nurodomi galimi atstumai iki artimiausių gyvenamųjų namų, taip pat imamasi vėjo jėgainių skleidžiamo garso slopinimo priemonių, jei to reikia“, – aiškina U.Daškevičiūtė.

NT nuvertėjimo susiejimą su vėjo elektrinių parko atsiradimu taip pat nesunku paneigti – NT vertę lemia tiek jo savybės (plotas, amžius, energetinė klasė ar suplanavimas ir kt.), tiek ekonominė ir socialinė situacija konkrečiame regione. Pasak U.Daškevičiūtės, kaimiškose vietovėse statomos vėjo jėgainės kaip tik pritraukia šimtamilijonines investicijas, sukuria naujų darbo vietų, vystytojai teikia įvairią pagalbą bendruomenėms, į savivaldybės biudžetą moka NT mokesčius ir tai ne tik atgaivina regioną, bet ir pakelia jo patrauklumą bei jame esančio NT vertę.

Bijome to, ko nesuprantame

Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, baimės yra skirstomos į racionalias ir iracionalias. Jei pirmosios turi pagrindo, pavyzdžiui, po patirtos ekonominės krizės baiminamės pasikartosiančio scenarijaus, tai neracionalios baimės yra mūsų centrinės nervų sistemos darbo vaisius.

„Kasdien gauname begalę informacijos, per dieną į galvą ateina daugiau kaip 50 tūkst. įvairių minčių. Negalėdama visų jų patikrinti, mūsų centrinė nervų sistema mintis supaprastina analoginiu būdu. Jei buvau kažkada panašioje situacijoje ir buvo negerai, vadinasi, reikia ir šito dar nepatirto dalyko bijoti. Arba mes prisiklausome ar perskaitome, kad kažkas yra negerai, ir mums suprojektuojama nepaaiškinama to dalyko baimė. Mes nesame racionalios būtybės – nors visi gyvename toje pačioje realybėje, ją subjektyviai interpretuojame“, – pasakoja T.Lagūnavičius.

123RF.com nuotr./Vėjo jėgainė
123RF.com nuotr./Vėjo jėgainė

Iracionalios baimės, susijusios su vėjo elektrinėmis, gali būti įvairios, pavyzdžiui, katastrofos baimė – jei bijoma, kad bus pakenkta gamtai ir aplinkai („nebeaugs javai, karvės neduos pieno“). Baimė gali pasireikšti ir kritiniu mąstymu – ieškoma priekabių, kad vėjo jėgainės neatitinka standartų, blogai pastatytos ir t. t. Vėjo jėgainių atžvilgiu gali pasireikšti tiek abejingumas („man neįdomu“), tiek nepasitikėjimas savimi („nemoku elgtis su nauja technika“).

„Itin svarbus jausmų faktorius. Jei esame geros nuotaikos, tai ir mūsų mintys būna skaidresnės, pojūčiai malonesni. Būdami blogos nuotaikos į viską žiūrime iš blogos pusės. Tai iškraipo mūsų mąstymą, ir tai yra natūralu. Jei žmogui reikėtų nuolat viską apmąstyti, detaliai išanalizuoti kiekvieną situaciją, jis tiesiog negalėtų veikti. Todėl dažnai pasitikima kitų nuomone arba savo patirtimi“, – aiškina psichologas.

Dialogas su vystytojais turėtų išsklaidyti baimes

Su iracionaliomis baimėmis geriausia kovoti pozityviais pavyzdžiais, sako T.Lagūnavičius. Vėjo jėgainių bijančių žmonių abejones turėtų išsklaidyti tiek praktinis patyrimas, kad jau Lietuvoje veikiantys vėjo elektrinių parkai nesukėlė jokios katastrofos, tiek galimybė pasikalbėti su kitomis bendruomenėmis, jau įveikusiomis turėtas abejones.

Itin reikšmingi ir vėjo elektrinių parkų vystytojų susitikimai su bendruomenių gyventojais, įsitikinusi LVEA direktorė.

„Dalis žmonių nebūna susipažinę su vėjo energetika, todėl lengvai pasiduoda įvairioms išankstinėms nuostatoms ir baimėms. Tačiau susitikimų su vėjo jėgainių parkų vystytojais metu tos baimės labai greitai išnyksta, nes vystytojai atsako į rūpimus klausimus, išklauso ir diskutuoja. Dėl šios priežasties itin svarbus ankstyvas ir geranoriškas vėjo elektrinių parkų vystytojų dialogas su vietos bendruomenėmis“, – pastebi U.Daškevičiūtė.

Pasak jos, baimes padeda išsklaidyti ir atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurio metu ištiriamos ir įvertinamos visos galimos vėjo elektrinių parko rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliktas PAV yra pristatomas visuomenei, jame nustatomas tiek vėjo jėgainių daromas poveikis, tiek jo mažinimo priemonės, jei jų reikia.

„Visa vėjo energetikos bendruomenė stengiasi mažinti žmonių baimes ir juos edukuoti, paaiškinti, kuo naudinga yra vėjo energetika, kodėl Lietuvoje ją vystome – tai ne tik kovos su klimato kaita priemonė, bet ir svarbus žingsnis į energetinę nepriklausomybę. Gaila, kad šiuo klausimu vis dar turime daug propagandos ir dezinformacijos, kuria siekiama tikslingai įbaiminti žmones – tą daro tie, kuriems žaliasis kursas yra nenaudingas“, – įsitikinusi U.Daškevičiūtė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų