Radioaktyvūs šernai – ne tik dėl Černobylio, bet ir atominių bombų

Žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai teigia, kad bent dalis jų kūnuose esančių radioaktyviųjų elementų pateko per kritulius po atmosferoje susprogdintų atominių bombų prieš daugiau nei 60 metų.

Pasak Viljamo ir Marijos koledžo geochemiko Jameso Kaste'o, kuris tiesiogiai nesusijęs su tyrimu, branduolinių ginklų bandymų pasekmės aplinkai ir sveikatai iki šiol buvo nepakankamai ištirtos ir iš esmės pamirštos.

„Tai vienas iš svarbiausių pavyzdžių, rodančių, kaip dirvožemio tarša gali persekioti ateinančias kartas“, – pažymėjo mokslininkas.

Manė, kad kaltas Černobylis

Dėl Bavarijos šernų radioaktyvumo tradiciškai kaltinamas 1986 m. Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus, esančio už maždaug 1300 km, išsilydymas. Iškart po katastrofos aplinkoje pasklidus radiacijai, Bavarijos ir kitų šalių miško gyvūnai buvo užteršti radioaktyviuoju ceziu.

Laikui bėgant, radioaktyvumo lygis daugumoje gyvūnų sumažėjo, bet ne Bavarijos šernuose. Mokslininkai mano, kad taip atsitiko dėl to, kad šernai mėgsta triufelių grybus. Kadangi kritulių metu radioaktyviosios dalelės pamažu nunešamos žemyn per dirvožemį, jos kaupiasi skaniausiuose grybuose, kuriuos galiausiai su šaknimis išrauna alkani šernai.

Imago/Scanpix nuotr.

Daugiau kaip 2000 branduolinių sprogimų

Vis dėlto kai kas svarstė, ar vien tik Černobylio krituliai galėjo lemti didelį šernų radioaktyvumą. Hanoverio Leibnico universiteto ir Vienos technologijos universiteto (TU Wien) radioekologas Bin Fengas mano, kad šie gyvūnai taip pat gali būti netiesioginės branduolinių ginklų bandymų, kurie didžiausią mastą pasiekė septintajame dešimtmetyje, aukos.

Iš daugiau kaip 2000 branduolinių bombų, susprogdintų visame pasaulyje per Šaltąjį karą, 500 buvo susprogdintos atmosferoje, išskiriant radioaktyviąsias daleles, kurios vėliau nukrito į žemę.

Šios dalelės dabar yra paplitusios dirvožemyje, antrino Vienos technologijos universiteto (TU Wien) radiochemikas Georgas Steinhauseris.

B.Fengas ir jo kolegos kartu su medžiotojais tyrė 48 šernų mėsą iš viso regiono ir išmatavo gyvūnuose esantį radioaktyvaus cezio kiekį.

Remdamasi šiais ir ankstesniais tyrimais, komanda nustatė, kad 88 proc. mėginių buvo per daug radioaktyvūs, kad juos būtų galima valgyti pagal Vokietijos saugos standartus.

Tyrimo komanda taip pat pažymėjo, jog visoje šernų mėsoje buvo radioaktyvaus cezio, gauto tiek iš Černobylio, tiek dėl branduolinių ginklų.

Branduolinių bombų sprogimų sukeltų radioaktyviųjų medžiagų dalis mėginiuose svyravo nuo 10 proc. iki 99 proc.