Radiologinis aplinkos monitoringas yra aplinkos monitoringo dalis. Tai sistemingas ir nuolatinis aplinkos komponentų, aplinkos gama dozės galios, aplinkos dozės ekvivalento, maisto produktų, pašarų, geriamojo vandens užterštumo radionuklidais stebėjimas, gyventojų apšvitos vertinimas ir prognozės.
Už valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo vykdymą, duomenų teikimą visuomenei, Lietuvos Respublikos institucijoms ir Europos Komisijai atsakingas Radiacinės saugos centras (RSC), kuriame 15min ir domėjosi, kaip bei kur mūsų šalyje vykdomas minėtas monitoringas.
Suprasti akimirksniu
- Radiologinio aplinkos monitoringo paskirtis – stebėti veiklą, galinčią turėti įtakos gyventojų apšvitai, aplinkai ir žmogui.
- Vertinami radioaktyviojo užterštumo lygiai pagrindiniuose maisto produktuose – piene, mėsoje, žuvyse, daržovėse, grūdų produktuose.
- Tiriamas dirvožemis, Baltijos jūros, Kuršių bei Kauno marių, didesnių upių vanduo ir dugno nuosėdos.
- Mūsų oras stebimas nuolat. Tą vykdo Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas RADIS.
- RADIS stočių tinklas išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje: įrengtos 44 oro ir 4 vandens radioaktyviojo užterštumo matavimo stotys.
Pradžia – branduolinių ginklų bandymai
Sakant „radiacija“, mintyse dažnai iškyla Černobylio ar Fukušimos branduolinėse jėgainėse įvykusios avarijos, neretai kalbama ir apie branduolinio konflikto tikimybę – pastaroji tema vis dažniau aptariama Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.
Tačiau jonizuojančioji spinduliuotė, dažnai vadinama „radiacija“ (lot. radiatio – spinduliavimas), mus supa kasdien: ji sklinda iš aplinkoje esančių gamtinių šaltinių (gamtinių radionuklidų dirvožemyje, kosminės spinduliuotės ir kt.), dirbtiniai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami medicinoje, pramonėje, moksle, žemės ūkyje.
„Radiologinis aplinkos monitoringas pradėtas vykdyti dar tais laikais, kai buvo atliekami branduolinių ginklų bandymai atviroje atmosferoje. Didžiosios Šiaurės pusrutulio šalys tokius bandymus vykdė nuo 1945 iki 1962 m. Suvokus grėsmes, pereita prie požeminių branduolinių sprogdinimų bandymų.
Po kiekvieno bandymo atviroje atmosferoje aplinkoje pasklisdavo įvairiausių radioaktyviųjų medžiagų, todėl ir buvo pradėtas radiologinis aplinkos monitoringas, stebintis šių medžiagų pokyčius, kaip šios medžiagos pernešamos atmosferos ir vandens srautais, kaip migruoja ir iš dirvožemio patenka į maisto produktus ir pan.
Po kiekvieno bandymo atviroje atmosferoje aplinkoje pasklisdavo įvairiausių radioaktyviųjų medžiagų, todėl ir buvo pradėtas radiologinis aplinkos monitoringas.
Vystantis branduolinei energetikai, atomines elektrines turinčios šalys įdiegė radiologinio aplinkos monitoringo sistemas savo ir kaimyninėms atominėms elektrinėms stebėti, nes, dirbant jėgainės reaktoriui, į aplinką patenka radioaktyvių medžiagų.
RSC stebi ne tik šiuo metu uždaromą Ignalinos, bet ir Baltarusijos atominę elektrinę (toliau – Baltarusijos AE), kuri yra labai arti Lietuvos sienos. Nors atominių elektrinių eksploatacijos metu į aplinką patenkantys radioaktyviųjų medžiagų kiekiai yra reglamentuojami – jų turi būti išmetama tiek mažai, kad nepakenktų nei aplinkai, nei žmonėms, tačiau kaimynų atsakomybės prisiimti mes negalime, todėl ir stebime“, – pasakoja RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.
Labai plati monitoringo sistema
Radiologinio aplinkos monitoringo paskirtis – stebėti ūkinės veiklos, kuri gali turėti įtakos gyventojų apšvitai, poveikį gyvajai gamtai, aplinkai ir žmogui. Jei žmogų supanti aplinka yra saugi, saugus ir pats žmogus, todėl minėtas monitoringas apima visas tokias ūkines veiklas. Monitoringo rezultatai parodo, kokią papildomą apšvitą dėl ūkinės veiklos patiria vidutinis Lietuvos gyventojas.
Minėtas valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas yra ir tendencijų stebėjimas, parodantis, kaip viskas kinta mūsų aplinkoje, kokią įtaką tam turi ūkinė veikla“, – sako departamento direktorius Julius Žiliukas.
Valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo programa aiškiai nurodo, kokiu dažniu turi būti atliekami tyrimai, kiek turi būti paimta mėginių, iš kokių taškų jie turi būti imami. Tyrimų dažnis atitinka Europos Komisijos rekomendacijas. Jeigu kas nors įvyktų, jei RSC specialistų prižiūrima įranga užfiksuotų ką nors įtartino, tyrimų dažnis būtų kelis kartus didesnis.
Įvertinus valstybinio radiologinio aplinkos monitoringo rezultatus, teikiama informacija institucijoms ir visuomenei apie aplinkos radiacinės saugos būklę ir rekomendacijos, kaip galima būtų optimizuoti ūkinę veiklą, kad gyventojai patirtų kuo mažesnę apšvitą“, – paaiškina RSC Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Rima Ladygienė.
Radioaktyvios medžiagos į mūsų aplinką patenka dviem keliais: oru arba vandeniu. Stebime ne tik antropogeninį radioaktyvųjį užterštumą, bet ir gamtinius radionuklidus, visada buvusius ir esančius mūsų aplinkoje.
Specialistės teigimu, monitoringo metu vertinami įvairiausi objektai ir reiškiniai: Baltarusijos AE veikla, Lenkijos planai statyti mažo galingumo branduolinius reaktorius, Baltijos jūra, kurios vandenis gali užteršti atominiai povandeniniai laivai, ir t.t. Monitoringas – platus, neapsiribojantis vienos šalies teritorija, stebima ir vertinama tiek artima, tiek tolima galima radioaktyviųjų medžiagų pernaša.
Maisto, vandens, grunto, augalų, oro kontrolė
Valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas – gana platus įvairių komponentų vertinimas. Vertiname radioaktyviojo užterštumo lygius pagrindiniuose maisto produktuose (piene, mėsoje, žuvyse, daržovėse, grūdų produktuose).
Mėginiai imami visoje šalyje nustatytu periodiškumu, stengiantis, kad jie atspindėtų visos šalies gamintojus bei visus gaminamus maisto produktus. Tiriamas ir pagamintas maistas – toks tyrimas atspindi ne tik vietoje pagamintą, bet ir įvežtinę produkciją, tiriamas ir geriamasis vanduo.
Siekiant išsiaiškinti atmosferos srautų pernašą, tiriami krituliai (lietaus vanduo, sniegas ir pan.). Pavyzdžiui, jei Černobylio regione dega miškai, mes stebime, ar dėl šio reiškinio nepadidėja radioaktyviųjų medžiagų kiekis mūsų aplinkoje.
Tiriame ir dirvožemį – šiuo metu intensyviausiai dirvožemis tiriamas netoli Lietuvos ir Baltarusijos pasienio.
Tiriamas ne tik Baltijos jūros, bet ir Kuršių bei Kauno marių, didesnių upių vanduo ir dugno nuosėdos. Daugiau dėmesio skiriame Neries upei, nes šios upės vanduo naudojamas Baltarusijos AE aušinimui.
Mėginiuose pastaruoju metu randamų radioaktyviųjų medžiagų kiekiai yra nedideli, nekelia pavojaus.
„Tiriame Baltijos jūros vandenį, dugno nuosėdas, augalus, žuvis. Vertiname mėginiuose randamas radioaktyviąsias medžiagas ir jų kitimo tendencijas.
Mėginiuose pastaruoju metu randamų radioaktyviųjų medžiagų kiekiai yra nedideli, nekelia pavojaus, bet jeigu kas nors atsitiktų, mes iš karto pamatytume pokyčius.
RSC turi įvairios tokiems tyrimams reikalingos įrangos, ir noriu pasigirti, kad RSC – geriausias tokio profilio tyrimų centras Baltijos šalyse. Mūsų paslaugomis naudojasi Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos institucijos“, – apie tyrimų gausą pasakoja R.Ladygienė.
Grybai „pasakoja“ apie Černobylį
Valstybinis radiologinis aplinkos monitoringas ne tik fiksuoja dabarties užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis vertes, bet leidžia pažvelgti ir į praeitį.
„Grybai, miško uogos yra tie produktai, kuriuose vis dar matome Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) avarijos pėdsakus. Ariamuose laukuose dirvožemio sluoksniai susimaišė ir po Černobylio AE katastrofos iškritusios radioaktyvios medžiagos migravo į gilesnius sluoksnius, o miško paklotės tyrimai parodė, kad 137Cs radionuklidas, kurio daugiausia buvo išmesta Černobylio AE avarijos metu, miško paklotėje yra apie 30 cm gylyje.
Taigi, jis pasiekiamas grybienai ir dėl to grybai 137Cs radionuklido sukaupia keletą kartų daugiau negu laukuose auginami maisto produktai. Grybų radioaktyviojo užterštumo monitoringas mums labai aiškiai parodo, kur po Černobylio AE avarijos slinko radioaktyvus debesis, kaip neliestame dirvožemyje esančios radioaktyviosios medžiagos mažėja dėl jų radioaktyviojo skilimo (137Cs radionuklido, kuriuo buvo užteršti mūsų dirvožemiai po Černobylio AE avarijos, pusėjimo laikas 30 metų).
Bet mūsų miškuose augančius grybus drąsiai galima valgyti – grybai nėra kasdienis maisto produktas, dėl jų vartojimo apšvita yra labai maža, nes daugiausia 137Cs radionuklido pasišalina į nuovirą grybus verdant. Mes nesakome, kad grybai yra pavojingi sveikatai ir kad juos reiktų riboti“, – pasakoja RSC Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja R.Ladygienė.
Nuolatinis radiacinio fono stebėjimas
Vanduo, maisto produktai, gruntas tiriami tam tikru periodiškumu, o oras stebimas nuolat. Tą vykdo Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo tinklas RADIS, matuojantis jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje (aplinkos dozės galios ekvivalentą), kitaip tariant, stebintis radiacinį foną Lietuvoje.
„RADIS – stacionarių matavimo stočių tinklas, išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje: įrengtos 44 oro ir 4 vandens radioaktyviojo užterštumo matavimo stotys. Pastarosios matuoja taršą Nemune ir Neryje. Duomenis iš stočių gauname kas 10 minučių.
Ekstremalios situacijos atveju RADIS duomenų pateikimo dažnis gali būti padidintas ir juos gautume kas minutę.
Ekstremalios situacijos atveju RADIS duomenų pateikimo dažnis gali būti padidintas ir juos gautume kas minutę. Ypač tankiai RADIS matavimo stotys išdėstytos Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regione – tai atitinkamas šalies reagavimas į esamą situaciją, t. y. kaimyninėje šalyje veikiančią Baltarusijos AE.
RADIS valdymo įranga taip pat siunčia automatinius pranešimus apie bet kokį tinklo darbo sutrikimą (techninį gedimą, ryšio sutrikimą), o RSC specialistai nuolat stebi jo veikimą. Jei kokia nors RADIS stotis užfiksuoja didesnę reikšmę, iš pradžių aiškinamasi, dėl ko taip įvyko. „Vertės neretai padidėja dėl oro sąlygų, pavyzdžiui, lyjant jos išauga, nes radono dujos išsiskiria iš dirvožemio, kai dirvožemio kapiliarus užpildo kritulių vanduo.
Kai reikšmė perkopia 300 nSv/h, t. y. radiacinio fono vertė tampa daugiau negu trigubai didesnė nei įprasta, ir yra įsitikinta, kad tai nėra techninis trikdis, imamės reagavimo veiksmų pagal apibrėžtus algoritmus ir nustatyta tvarka informuojame kitas atsakingas institucijas.
Jei reikia detalesnio tyrimo, tada į vietą siunčiama komanda su mobilia tyrimo įranga, su kuria, kilus įtarimui, kad kokia nors teritorija gali būti užteršta, galime atlikti radiacinę žvalgybą, patikslinti duomenis arba detaliau ištirti teritoriją.
Taip pat turime keturias sistemas, matuojančias radionuklidus ore (radionuklidų nusėdimą filtruose), kurios suteiktų papildomos išsamesnės informacijos apie aplinkos radioaktyvųjį užterštumą“, – skyriaus darbo subtilybes atskleidžia Olga Andželika Olechnovič.
RADIS duomenys prieinami visiems – užeikite į Radiacinės saugos centro interneto svetainę ir žemėlapyje rasite savo vietovės radiacinio fono vertę.
Didmiesčiuose, aplink atominę elektrinę ir Kupiškio rajone
RADIS tinklas nuolat matuoja radiacinį foną ir akimirksniu fiksuoja šio fono pakitimus, o termoliuminescenciniai dozimetrai kaupia ilgalaikę aplinkos gama spinduliuotės dozę.
„Aplinkoje palikti termoliuminiscenciniai dozimetrai kaupia pusės metų aplinkos gama spinduliuotės dozę, t. y., kokią gama spinduliuotės dozę tame regione gyvenantis žmogus gautų per pusę metų. Po pusmečio dozimetrai yra keičiami. Lietuvoje tokie dozimetrai yra išdėstyti 92 taškuose.
Daugiausia jų – Ignalinos AE įtakos regione (apie 50 km spinduliu aplink Ignalinos AE), 10 stebėsenos taškų išdėstyta palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną, kiti – didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) ir Kupiškio rajone. Pastarasis pasirinktas kaip švari, didelių pramonės objektų, kuriuose nedirbama su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, neturinti teritorija.
Lyginame atskirų miestų išmatuotas aplinkos dozės ekvivalento vertes, palyginame jas su Kupiškio rajonu bei teritorija aplink Ignalinos AE ir stebime pokyčius. Jokių esminių pokyčių nesame užfiksavę“, – pasakoja RSC Profesinės apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja Aušra Urbonienė.
„Viena iš priežasčių, dėl ko buvo pasirinkta matuoti Kupiškio regione, yra ta, kad dalis žmonių, gyvenančių arčiau Ignalinos AE, skundėsi, jog radiacinis fonas aplink elektrinę yra didesnis, sergamumas vėžinėmis ligomis taip pat neva didesnis.
Todėl nuspręsta, kad matavimai bus atliekami ne tik aplink Ignalinos AE, didžiuosiuose miestuose, bet ir viename švariausių radiologine prasme regionų – Kupiškio rajone, kad gyventojai galėtų palyginti skirtingų regionų matavimų rezultatus. Paradoksas, bet kartais būna, kad Kupiškio rajone esantys dozimetrai užfiksuoja kiek didesnes vertes nei Ignalinos AE regione.
Apskritai, matavimų istorija rodo, kad skirtumų tarp Ignalinos ir Kupiškio rajonų iš esmės nėra, Ignalinos AE uždarymas vykdomas saugiai, jokio pavojaus gyventojams nėra“, – sako RSC Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
