Anot su situacija susipažinusių asmenų, mikroschemų gamintojai, kaip „Intel“, „Qualcomm“, „Xilinx“ ir „Broadcom“ jau informavo darbuotojus, kad produkcijos tiekimas įmonei „Huawei“ yra nutraukiamas iki atskiro nurodymo. „Google“ nutraukė techninės ir dalies programinės įrangos tiekimą Kinijos įmonei.
D.Trumpo administracija penktadienį įtraukė „Huawei“ į tarptautinės prekybos juoduosius sąrašus apkaltinę bendrove padedant Pekinui šnipinėti bei pagrasino, kad bus nutrauktas šios įmonės produktų gamybai būtinų programinės ir techninės įrangos komponentų iš JAV tiekimas. Draudimas, kurio ir buvo tikimasi, kirto per pakinklius didžiausiam pasaulyje mobiliųjų tinklų įrangos ir antram pagal dydį išmaniųjų telefonų gamintojui.
D.Trumpo administracija tą patį penktadienį 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos muito mokesčius padidino nuo 10 iki 25 procentų. Kinijos Prekybos ministerija paskelbė, kad imsis „būtinų atsakomųjų priemonių“, tačiau tikslesnės informacijos apie tai, kokios bus šios priemonės, kol kas nėra skelbiama.
O JAV ir „Huawei“ dvikovos atgarsiai nuvilnijo ne tik per JAV ir Aziją. Vokietijos įmonės „Infineon Technologies“ akcijos pirmadienį rytą smuko po to, kai „Nikkei“ paskelbė, jog dėl JAV sprendimo buvo nutrauktas komponentų tiekimas Kinijos įmonei. Nukentėjo ir tarptautinės bendrovės „STMicroelectronics“ bei Austrijoje įsteigtos įmonės AMS akcijų vertė.
„Huawei“ žada, kad vartotojams ir toliau bus vykdomas kibernetinio saugumo naujinių tiekimas.
Raibuliai
Prekybos tarp JAV įmonių ir „Huawei“ uždraudimas gali sutrikdyti ir JAV mikroschemų gamybos milžino „Micron Technology“ verslo planus, ir net bendrą pasaulinį 5G tinklų vystymą visame pasaulyje, įskaitant Kiniją. O tai savo ruožtu gali pakenkti JAV įmonėms, kurių augimas yra smarkiai susijęs su paklausa iš antros pagal dydį pasaulio rinkos.
Pilna apimtimi įgyvendinus D.Trump administracijos sprendimą raibulių efektas gali būti pastebimas viso pasaulio puslaidininkių pramonės rinkoje. „Intel“ yra pagrindinis Kinijos bendrovės tarnybinių stočių procesorių tiekėjas, „Qualcomm“ gamina didelę dalį „Huawei“ išmaniųjų telefonų ir modemų procesorių, „Xilinx“ kinams parduoda tinklo srityje naudojamus programuojamus procesorius, „Broadcom“ taip pat yra svarbių tinklo įrangos komponentų gamintojas.
Anot „Rosenblatt Securities“ analitiko Ryano Koontzo, „Huawei“ yra „smarkiai priklausomi nuo JAV puslaidininkių gamybos ir be tiekimo iš kelių esminių JAV kompanijos jų verslas būtų rimtai sutrikdytas. Kinija gali sulėtinti savo 5G tinklo vystymą iki draudimo atšaukimo, o tai paveiktų daugybę pasaulinių komponentų tiekėjų“.
Įtampos augimas
Kai kurių šaltinių teigimu, „Huawei“ yra sukaupę nemenkas komponentų atsargas: jų turėtų pakakti, kad įmonė be pertrūkių dirbtų dar mažiausiai tris mėnesius. Panašiems nesklandumams su JAV kinai ruošėsi dar nuo 2018 m. vidurio – didino komponentų atsargas ir kūrė savo mikroschemas, sakė su padėtimi susipažinę asmenys. Tačiau įmonės vadovai yra įsitikinę, kad „Huawei“ tapo svertu šiuo metu stringančiose JAV ir Kinijos derybose dėl prekybos ir kad pasiekus susitarimą tarp vyriausybių jie vėl galės pirkti komponentus iš JAV tiekėjų.
Amerikiečių kompanijų sprendimai tikriausia padidins įtampą tarp Vašingtono ir Pekino, padidindami baimę, kad D.Trumpo tikslas yra izoliuoti Kiniją ir sukelti ilgalaikį šaltąjį karą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Be prekybos karo, kuris pasaulines rinkas purto jau kelis mėnesius JAV ilgą laiką spaudžia ir savo sąjungininkus, ir priešininkus vengti „Huawei“ įrangos naudojimo statant 5G tinklus, kurie taps ateities ekonomikų stuburu.
„Ekstremalusis scenarijus – kad „Huawei“ telekomunikacijų įrangos padalinys užsidarys – Kiniją nublokštų daugeliu metų atgal. Kinija tai netgi gali įvertinti kaip karo veiksmą. Tokia nesėkmė galingai paveiktų pasaulinę telekomunikacijų rinką“, – rašė R.Koontzas.
Smūgis „Huawei“
JAV žvalgybos agentūrų vadovai pastarosiomis dienomis konsultavo didžiausias JAV technologijų bendroves, investuotojus ir kitas svarbių asmenų grupes apie verslo santykių su Kinija grėsmes – apie tai pirmadienį skelbė leidinys „Financial Times“.
Amerikiečių spaudimas taip pat sudavė tiesioginį smūgį greitai augančiam „Huawei“ mobiliųjų įrenginių padaliniui. Jei padėtis išliks tokia, kokia yra dabar, „Huawei“ turės galimybę į savo įrenginius diegti tiek viešai prieinamą „Google Android“ operacinės sistemos versiją. Tam tikrų „Google“ paslaugų – tokių, kaip „Maps“ ar „Gmail“ – „Huawei“ įrenginiai pasiūlyti negalės. Tai smarkiai kirs per „Huawei“ pardavimus ne Kinijos teritorijoje, nors šiuo metu nežinoma, nuo kurio laiko pagamintuose telefonuose šių programėlių nebeliks.
Pagal išmaniųjų telefonų prekybos apimtis tik nuo „Samsung Electronics“ atsiliekanti Kinijos įmonė buvo vienas iš nedaugelio globalių techninės įrangos partnerių, kurie gaudavo išskirtinę ankstyvą prieigą prie naujausios „Android“ programinės įrangos. Siekiant pardavinėti įrenginius ne tik Kinijos teritorijoje toks išskirtinumas suteikia milžinišką pranašumą.
Nepaisant pastarųjų draudimų, „Huawei“ ir toliau turės prieigą prie programėlių ir kibernetinio saugumo naujinių, kurie bus priskiriami „atvirojo kodo“ „Android“ versijai.
