Jūrų biologai nematytą stiklinį aštuonkojį (Vitreledonella richardi) pastebėjo per 34 dienas trukusią ekspediciją prie atokių Fynikso salų – archipelago, esančio daugiau kaip už 5 100 km. į šiaurės rytus nuo Sidnėjaus.
Stikliniai aštuonkojai, kaip ir kiti „stikliniai“ gyvūnai, pavyzdžiui, stiklinės varlės, yra beveik visiškai skaidrūs, neskaidrios yra tik jų cilindrinės akys, regos nervas ir virškinamasis traktas. Ekspedicijos įgula pranešė apie du susidūrimus su stikliniais aštuonkojais – tai įspūdingas skaičius, turint omenyje, kad anksčiau šių permatomų gyvūnų buvo nufilmuota taip mažai, kad mokslininkai apie juos sužinodavo tiriant jų gabalus plėšrūnų žarnyno turinyje.
Stikliniai aštuonkojai buvo atrasti tik 1918 m. Apie šiuos galvakojus žinoma nedaug, išskyrus tai, kad jie gyvena tropinėse ir subtropinėse vandenyno gelmių zonose mezopelaginėje, arba sutemų zonoje, 200-1000 m. po paviršiumi, arba vidurnakčio zonoje, 1000-3000 m. po paviršiumi, teigia Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga.
Stiklinių aštuonkojų cilindro formos akių forma galėjo išsivystyti siekiant sumažinti akių siluetą, kai jos matomos iš apačios, „ir yra gyvūno maskuotės strategijos dalis“, teigiama 1992 m. Jungtinės Karalystės jūrų biologijos asociacijos žurnale „Journal of the Marine Biological Association“ paskelbtame pranešime.
Ekspedicijos, kuri baigėsi liepos 8 d., metu jūrų mokslininkų įgula aptiko keletą, tikėtina, naujai atrastų jūros gyvūnų. Komanda taip pat baigė sudaryti daugiau kaip 30 000 kvadratinių kilometrų aplink salyną esančio jūros dugno didelės skiriamosios gebos žemėlapį.
Robotas „SuBastian“ taip pat nufilmavo bangininį ryklį (didžiausią gyvą žuvį pasaulyje) ir ilgakojį krabą, kuris iš kito krabo pavogė žuvį.