Archeologai cheminę analizę gali atlikti ir iš pirmo žvilgsnio tuštiems indams. Kai kuriuose pavysta rasti senovinių maisto ar gėrimo pėdsakų. Štai per kelis pastaruosius metus jie kiniškuose puoduose sugebėjo aptikti 5000 m. senumo alaus gamybos ženklų, o Lenkijoje rado priešistorinių varškės koštuvų su 7500 m. senumo pieno riebalais.
Sicilijos atveju mokslininkai gėrimų pėdsakų ieškojo dideliuose keraminiuose saugojimo induose, kurie buvo rasti Monte Kronio ir kitoje priešistorinius laikus menančioje archeologinių tyrinėjimų vietoje – ant Sant'Ippolito kalno. Monte Kronio yra klinčių kalnas, stūksantis Sicilijos pietvakarinėje pakrantėje. Jis garsėja hidroterminių olų tinklu. Dėl garo, kurį gamina požeminis ugnikalnis, šio kalno galerijose yra karšta ir itin drėgna – temperatūra svyruoja apie 38 ºC. Žmonės į šias olas plūsta tikėdamiesi patirti gydomąsias, spa primenančias, neolitą menančias Žemės galias.
„Priešistoriniais laikais šios olos buvo naudojamos kaip kulto vieta“, – sakė tyrimui vadovavęs Pietų Floridos universiteto (JAV) archeologas Davide'as Tanasi, pridūręs, kad indas su vynu oloje galėjo atsidurti kaip auka dievams.
D.Tanasi su kolegomis iš Italijos šiame inde rado vienos iš pagrindinių vyno dalių – vyno rūgšties ir jos natrio druskos – pėdsakų.
„Šių naujųjų duomenų archeologinė reikšmė yra neįtikėtina, ypač įvertinus tai, kad vyno identifikavimas yra pirmas ir pats seniausias patvirtintas šio produkto egzistavimo Sicilijos archeologijos kontekste įrodymas“, – savo tyrimo ataskaitoje rašė D.Tanasi su kolegomis. Jų straipsnį publikavo leidinys „Microchemical Journal“. Iki šiol buvo manoma, kad vyndarystė Italijoje išsivystė maždaug dviem tūkstantmečiais vėliau – bronzos amžiuje, teigia mokslininkai.
Ir nors šis atradimas tapo seniausio Italijoje vyno pėdsaku, esama ir senesnių vyno gamybos įrodymų. Mokslininkai mano, kad Artimuosiuose Rytuose vynas pirmą kartą pradėtas gaminti maždaug prieš 9 000 metų. Vyno pėdsakų buvo aptikta ant dabartinio Irano teritorijoje buvusio neolito kaimo Hajji Firuz Tepe kasinėjimų vietoje rastų keramikos dirbinių. Be to, oloje Armėnijoje mokslininkai rado ne tik sudžiūvusių vynuogių bei jų sėklų, bet ir 6 100 metų senumo vyno gamybos įrangos.
