Pasak ekspertų, tokia pačia technologija galima būtų išlaikyti naujų palydovų grupes orbitoje, ir taip vieną dieną galėtume iš grupėje skrendančių palydovų suformuoti gigantiškus teleskopus.
Magnetino vilkiko idėją tyrinėja Emilienas Fabacheris iš Tulūzos universiteto Prancūzijoje, padedamas Europos kosmoso agentūros (ESA), mat, norint pašalinti nereikalingus palydovus, reikia pasiųsti orbiton dar vieną, kad šis išstumdytų juos iš savo kelio.
„Norint iš orbitos pašalinti palydovą, daug geriau tai atlikti, laikantis atokiau, saugiu atstumu, be tiesioginio kontakto ir nerizikuojant sugadinti nei persekiojamo palydovo, nei persekiotojo, – sako Fabacheris. – Taigi, nagrinėju idėją palydovus pritraukti ar atstumti magnetinėmis jėgomis, taip pakeičiant jų orbitą ar visiškai pašalinant iš orbitos.“
Reikėtų atminti, kad palydovai sveria kelias tonas ir skrieja tūkstančių kilometrų per valandą greičiu, kad išliktų stabilioje Žemės orbitoje, tad prie tokio prisiartinti nelengva. Kai tokie greičiai, bet koks neteisingas judesys gali būti pragaištingas.
Nematomu magnetinio lauko lynu, į kurį reaguoja palydovo magnetosukis – įrenginys, išlaikantis palydovą stabiliai virš Žemės magnetinio lauko – galima pakeisti norimo pašalinti objekto poziciją erdvėje.
Tuo tarpu palydove vilkike superlaidžiais laidais, atšaldytais iki kriogeninių temperatūrų, būtų kuriamas stiprus magnetinis laukas, kuris galėtų paveikti palydovą taikinį.
Idėja tebėra labai nauja, tad Fabacheris dar nėra publikavęs jokio tyrimo. Bet ESA sako, kad panašiomis magnetinėmis jėgomis būtų galima išlaikyti palydovus orbitoje virš Žemės, išsidėsčiusius vos 10–15 metrų atstumu vienas nuo kito.
Jei mokslininkams pavyks priversti palydovus skrieti taip glaudžiai, būtų galima paversti juos į gigantišką teleskopą ir stebėti kosmoso tolius ar netgi žvelgti atgal į Žemę, ką ESA stengiasi įgyvendinti keletą metų.
Kol kas Fabacheris skaičiuoja, kaip visa tai veiktų ir kokį vaidmenį būsimose misijose galėtų vaidinti pačios Žemės magnetosfera.
Jei pavyks, tokie palydovai vilkikai vieną dieną galėtų padėti išspręsti mūsų kosminių šiukšlių problemą. Maždaug iš 21 000 didesnių nei 10 cm objektų, skriejančių apie Žemę, vos maža dalis yra veikiantys palydovai.
„Pirmasis siurprizas buvo, kad tai išties įmanoma, teoriškai – iš pradžių nebuvome tikri, bet pasirodo, kad iš fizikinės pusės viskas veikia kaip reikia“, – sako Fabacheris.
Tikėkimės, kad likusi šio plano dalis irgi pavyks gerai ir išvengsime bet kokių potencialiai pavojingų kosminių susidūrimų
