„Filtravimo metu atskiriant skystą ir kietą fazę susidaro kalcio sulfatas arba liaudyje paprastai vadinamas fosfogipsas“, – pasakoja „Lifosa“ gamybos direktorius Darius Monkelis. Pasak specialisto, fosfogipso kalnai nėra pavojingi aplinkai: ši atlieka tinka pievagrybių auginimui, gali būti naudojama kaip trąša arba statybinė medžiaga, bet kol kas nėra idėjų, kur panaudoti tokį milžinišką fosfogipso kiekį.
Tačiau fosforo ištekliai pasaulyje senka. „Už 30 metų smarkiai pritūks fosforo – jo telkinių yra mažai. Pasauliniu mastu žmonės turi susigriebti, kad fosforą reikia taupyti“, – sako VU paleontologas prof. dr. Andrejus Spiridonovas. Pritrūkus fosforo, automatiškai smarkiai išaugtų jo kaina, o tuo pačiu stipriai pabrangtų ir maistas.
„Jeigu žmonija augs ir vartos kaip dabar, tai aišku, kad po mažiau nei 100 metų mes pritrūksime beveik visų iškasenų ir taip pat fosforo“, – sako Gamtos tyrimų centro geologė ir VU docentė dr. Gražina Skirdlaitė.
Daugiau apie trąšų gamybą Kėdainiuose bei pasaulinius fosforo iššūkius žiūrėkite laidos „Mokslo sriuba“ įraše:
Laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
