Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolvento L.Vaitulevičiaus teigimu, netolimoje ateityje numatomas eksponentinis, sparčiai augantis robotikos plitimas, primenantis mobiliųjų įrenginių bumą praėjusio amžiaus pabaigoje. Vos prieš trejus metus robotika buvo sritis, kurią visuomenė sunkiai suprato, todėl sunkiai sekėsi pritraukti ir investuotojus. Šiandien ji išgyvena didelį pakilimą visame pasaulyje: Oksfordo universiteto mokslininkai prognozuoja, kad apie 47 proc. darbų JAV netolimoje ateityje gali būti kompiuterizuoti, ypač didelį perversmą sukėlė nepilotuojamų automobilių (angl. self-driving vehicles) bumas.
Bet tai nereiškia, kad reikia bijoti, jog robotai sparčiai pakeis žmones ir sukels dar nematytą bedarbystės bangą.
„Darbai visada nyksta, tai nėra kažkoks naujas darbų maras. Kai buvo išrasta garo mašina, buvo kalbama, kad visas rankų darbas eina perniek, žmonės bus į gatvę išmesti. Tačiau tuomet atsirado daug kitų darbų, kurių anksčiau nebuvo – pavyzdžiui, buvę kalviai, dirbę su metalu, persikvalifikavo į inžinierius. Taip bus ir dabar: vieni darbai išnyks, kiti atsiras“, – tikina robotikos ekspertas.
Tarp lyderių Baltijos šalyse
Išaugusio robotikos populiarumo ženklai jau pastebėti ir Lietuvoje: „Rubedo sistemos“ tapo viena pirmųjų robotikos įmonių Baltijos ir Šiaurės Europos šalyse, gavusia rizikos kapitalo finansavimą, ji taip pat dalyvavo Lietuvoje įkuriant robotikos asociaciją. Ateityje tikimasi prisijungti prie analogiškos bendruomenės Europoje bei kuriamo robotikos slėnio Olandijoje.
„Danijoje susitikome su Europos robotikos asociacijos vadovais, aptarėme narystės sąlygas ir galimybes, užmezgėme ryšius. Ši asociacija turi Europos Komisijos mandatą, nes robotika yra viena iš prioritetinių krypčių, kurią numatoma stiprinti ES mastu – ji įtraukta į Europos Komisijos programą „Horizontas“, kuri skiria finansavimą mokslui ir inovacijoms iki 2020 metų“, – sako robotikos ekspertas.
Kopenhagoje vykusioje konferencijoje Lietuvos robotikos atstovai taip pat susitiko ir su būsimo robotikos slėnio Olandijoje kūrėjais. Delfto mieste planuojamas slėnis sieks suburti robotikai skirtus akseleratorius, rizikos kapitalo fondus, universitetus, reikalingą infrastruktūrą – taip dar labiau palengvinant ryšius tarp investuotojų ir šios srities inovatorių.
Bendrovė „Rubedo sistemos“ siekia komercializuoti 3D mašinine rega ir dirbtiniu intelektu paremtą mobilių bepiločių priemonių valdymo technologiją – kitaip tariant, įmonė kuria dirbtinio intelekto sistemas, leidžiančias robotams vykdyti nepilotuojamas misijas ir kitus darbus: savarankiškai vykti iš vienos vietos į kitą, spręsti kliūtis ir taip toliau. Pernai už darbą šioje srityje įmonė gavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) apdovanojimą nominacijoje „Aušros robotai“ už geriausią 2016 metų robotikos prototipą.
„Geriausia technologija yra ta, kurios nesimato – tie robotai, kurie mus sups gyvenime, bus neinvaziniai, jų terpės, per kurias su jais bendrausime, bus netechnologinės, greičiausiai balsu, gestais, ar kitomis įprastomis žmogui priemonėmis, o ne pelėmis, planšetėmis ar panašiai. Manau, kad ateityje atsiras ir valdymas mintimis – jau dabar yra, bet netobulas“, – prognozuoja L.Vaitulevičius.
Robotika – horizontali industrija
Pasak eksperto, robotika yra ne vertikali, o horizontali industrija, liečianti visas žmogaus veiklos sritis: pats robotas savaime neturi vertės, jis tampa reikalingas tik tuomet, kai yra pritaikomas tam tikrai užduočiai atlikti, todėl dirbantys šioje srityje turi išmanyti ne vien įrangą, bet ir tai, kaip savo gyvenimus organizuoja žmonės – tam reikalingas platus akiratis, kurį galima įgyti tik universitete.
„Pats baigiau Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame labiausiai įsiminė ne mano specialybės (taikomosios informatikos) dalykai, bet kitų disciplinų dėstytojai, tokie kaip politologas Rytis Bulota ar istorikas Gintaras Beresnevičius, kurių dėstyti dalykai nėra tipiškai įdomūs „tiksliukams“. Man jie suteikė platesnę perspektyvą, padėjo suprasti žmones, jų poreikius vienoje ar kitoje socialinėje situacijoje, kas leidžia pasiūlyti vertę – jau per technologiją“, – sako specialistas.
Jo manymu, apskritai, išsilavinimu „gilyn“, specializacija konkrečioje srityje ir paruošimu konkrečiam darbui, turėtų rūpintis labiau kolegijos, aukštesniosios mokyklos, tuo tarpu universitetų užduotis – skatinti tarpdiscipliniškumą.
„Mažesnėse, smulkiose vidutinėse įmonėse, kurių Lietuvoje šiandien yra didžioji dauguma, labai svarbios tardisciplininės žinios – šalia savo siauros specialybės, turi žinoti šiek tiek ir vadybos, komunikacijos pagrindų, socialinių mokslų. Jie duoda tau perspektyvą ir kontekstą, pavyzdžiui, istorija leidžia suprasti, kaip viskas keitėsi per paskutinį šimtmetį, lyginti skirtingas kultūras ir taip toliau“, – teigia L.Vaitulevičius.
Vis dėlto, norintiems būti labiau užtikrintais dėl ateities jis siūlo rinktis tas profesijas, kuriose reikalingas kūrybiškumas, darbas su žmonėmis – pedagogiką, paslaugų sferą, socialinius mokslus, nes į šias sritis robotai ateis vėliausiai, jas automatizuoti sunkiausia. Tuo tarpu pirmieji darbai, kuriuose robotai visiškai pakeis žmones, yra purvini, nuobodūs ir pavojingi – tie, kuriuose žmonėms yra pavojus neišlaikyti dėmesio, patirti nuovargį, nuobodulį.
„Robotikos augimą spartina tai, kad, priešingai nei anksčiau, dabartinės kartos jaunimas nebenori dirbti fabrikuose, net jei tai ir gerai apmokami darbai. Jų manymu, šie darbai yra pernelyg nuobodūs ir nesuteikia jausmo, kad daro teigiamą įtaką visam pasauliui – o tai labai svarbu jauniems žmonėms. Dar vienas faktorius, dėl kurio robotai populiarėja – galimybė nepaisyti sezoniškumo: kai kurie darbai populiarūs tik tam tikru metų laiku, todėl žmones reikėtų kasmet atleisti ir samdyti iš naujo“, – paaiškina „Rubedo sistemų“ įkūrėjas.
