Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Robotams teks atsakyti už padarytą žalą lyg avariją sukėlusiems vairuotojams

Turime pratintis prie minties, kai greta mūsų „apsigyvens“ elektroniniai asmenys – robotai, kurie ne tik padės žmonėms atlikti daugelį darbų, pakeis juos pavojingose situacijose ar stebins dirbtiniu intelektu, bet ir sukels žalos.
„Toyota“ ketina pasiūlyti rinkoje puodelio dydžio šnekantį robotą vardu „Kirobo Mini“
„Toyota“ ketina pasiūlyti rinkoje puodelio dydžio šnekantį robotą vardu „Kirobo Mini“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Robotika Robotas

Todėl Europos Komisija (EK) raginama paruošti taisykles, kurios, be kita ko, numatytų jiems civilinę atsakomybę – lyg avariją sukėlusiems vairuotojams, o gamintojus įpareigotų sukurti specialų mygtuką, kuris leistų „nužudyti“ netinkamai dirbantį robotą.

„Dėl įspūdingos pastarojo dešimtmečio technologinės pažangos šiandienos robotai gali ne tik atlikti veiksmus, kuriuos paprastai ir išskirtinai atlikdavo žmogus, bet ir tam tikrų autonominių ir kognityvinių savybių (pvz., gebėjimo mokytis iš patirties ir beveik savarankiškai priimti sprendimus) plėtojimas vis labiau paverčia juos subjektais, sąveikaujančiais su aplinka bei galinčiais ją atitinkamai keisti.

Dėl tokios padėties teisinė, iš žalingų roboto veiksmų kylanti atsakomybė tampa esminiu klausimu“, – teigiama atitinkamoje rezoliucijoje, kurią ketvirtadienį rengiasi priimti Europos Parlamentas (EP).

Rezoliucija politikai paragins EK nustatyti pagrindinius etikos ir atsakomybės už robotų veiklą standartus, būtinus greitai besiplečiančiam robotikos bei dirbtinio intelekto sektoriui.

Šia rezoliucija politikai paragins EK nustatyti pagrindinius etikos ir atsakomybės už robotų veiklą standartus, būtinus greitai besiplečiančiam robotikos bei dirbtinio intelekto sektoriui.

„Vis daugiau mūsų kasdienio gyvenimo sričių susijusios su robotais.

Reaguojant į šią realybę ir siekiant, kad robotai tarnautų žmonėms, mums skubiai reikia sukurti tvirtas Europos taisykles“, – pranešime spaudai cituojama EP pranešėja šiuo klausimu, Liuksemburge išrinkta Mady Delvaux.

Specialūs standartai esą būtini, norint visapusiškai išnaudoti robotų ir dirbtinio intelekto ekonominį potencialą, garantuoti tam tikrą saugos bei saugumo lygį, nustatyti atsakomybę už robotų atliekamus veiksmus.

Pastaroji visų pirma svarbi automobilių, judančių be vairuotojo, atveju. Rezoliucijoje kviečiama sukurti privalomojo atsakomybės draudimo schemą ir specialų fondą, iš kurio būtų padengiama žala tokių transporto priemonių sukeltų avarijų aukoms.

Taip pat siūloma ilgainiui sukurti specialų teisinį statusą, kad bent jau tobuliausiems autonominiams robotams, kai jie autonomiškai priima sprendimus ar kitaip savarankiškai sąveikauja su trečiosiomis šalimis, būtų galima suteikti elektroninių asmenų statusą. Ttai būtų priežastis atlyginti jų padarytą žalą.

„Pradedant Marry Shelley sukurtu monstru Frankenšteinu, paminint antikinį Pigmaliono mitą, tęsiant Prahos Golemo legenda ir baigiant Karelo Čapeko robotu (šis autorius sukūrė tokį terminą), žmonės svajojo apie galimybę kurti protingas mašinas, dažniausiai – androidus, turinčius žmogiškųjų savybių, – rašoma rezoliucijoje. – Dabar, kai žmonija stovi ant naujos eros slenksčio, kai dar labiau patobulinti robotai, botai, androidai ir kitos dirbtinio intelekto išraiškos gali sukelti naują pramonės revoliuciją, galinčią persmelkti visą visuomenę, itin svarbu teisės aktų leidėjams apsvarstyti visas šio reiškinio teisines ir etines pasekmes bei poveikį, netrukdant diegti inovacijų.“

2010-2014 m. robotų pardavimas vidutiniškai augo po 17 proc., o vien 2014-aisiais – 29 proc. Per pastarąjį dešimtmetį metinių su robotikos technologija susijusių patentų paraiškų skaičius patrigubėjo.

Robotikos ir dirbtinio intelekto plėtra gali keisti gyvenimą ir darbo metodiką, didinti veiksmingumą, taupymą ir užtikrinti geresnes paslaugas, padėti žmonėms išvengti pavojingų sąlygų, pavyzdžiui, darbo valant toksiškomis medžiagomis užterštas vietas.

Bet pažangios mašinos, kurias galima mokyti ir kurios gali savarankiškai priimti sprendimus, suteiks ne tik ekonominių privalumų, bet ir sukels problemų dėl tiesioginio ar netiesioginio poveikio visuomenei. Netrukus robotai gali perimti didelę dalį žmogaus atliekamo darbo, bet prarastos darbo vietos nebus visiškai atkurtos, o tai kelia susirūpinimą dėl užimtumo ateityje ir socialinės gerovės.

„Galiausiai gali atsitikti taip, kad per kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas tam tikru požiūriu pranoks žmogaus intelektinį pajėgumą“, – įspėjama rezoliucijoje.

EK taip pat siūloma įsteigti Europos robotikos ir dirbtinio intelekto agentūrą, kuri taptų šios srities techninės, etinės ir administracinės ekspertizės centru. Be to, užsimenama apie savanorišką robotų gamintojų etikos kodeksą, kuriuo būtų reguliuojama atsakomybė už poveikį visuomenei, aplinkai ir žmonių sveikatai. Šis kodeksas turėtų rekomenduoti gamintojams įdiegti mygtuką „kill“ (angl. „nužudyti“), kuris leistų, kilus pavojui, išjungti robotą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos