Tyrėjai analizavo dar 1993 m. Senovės Romai priklausiusio Efeso mieste (dabartinė Turkijos teritorija) rastus II a. gyvenusių gladiatorių kaulus. Anuomet Efesas buvo Romos imperijai priklausiusios Azijos provincijos sostinė, turėjusi apie 200 tūkst. gyventojų.
Paaiškėjo, kad arenose kovojusių gladiatorių valgiaraštis gerokai skyrėsi nuo baltymingos mūsų laikų atletų dietos. Tiesa, dažniausiai gladiatoriai valgydavo grūdinės kilmės maisto produktus, gaminamus iš miltų, įvairių javų (ypač miežių), pupelių.
Šio pelenų gėrimo gladiatoriai gaudavo po kovų, taip pat, kaip manoma, po treniruočių. Gėrimas slopino kūno skausmus, – rašo tyrimo autoriai.
Fabiano Kanzo vadovaujami mokslininkai ištyrė 53 asmenų palaikus, 22 iš kurių buvo gladiatoriai, gyvenę maždaug prieš 1 800 metų. Spektroskopijos metodu tyrėjai įvertino anglies, azoto ir sieros koncentraciją kaulų kolagene, taip pat stroncio ir kalcio kiekį kaulų medžiagoje.
Testų rezultatai parodė, kad visi tyrimo imtin patekę individai (ir gladiatoriai, ir ne gladiatoriai) valgė daugiausiai tik vegetarišką maistą be mėsos. Kaulų sudėtyje rasta labai mažai ir pieno produktų pėdsakų. Tačiau gladiatorių kaulų sudėtyje tyrėjai pastebėjo reikšmingą skirtumą, kurio nebuvo rasta paprastų kitų tirtų kaulų sudėtyje.
Stroncio kiekis gladiatorių kauluose atskleidė, kad arenų kovotojai stiprindavosi mineralų papildais, konkrečiau – kalcio šaltiniu, kuriame būdavo gausu ir stroncio. Čia omenyje turimas augalinis pelenų ir acto gėrimas, apie kurį informacijos rasta senovės tekstuose.
„Šio pelenų gėrimo gladiatoriai gaudavo po kovų, taip pat, kaip manoma, po treniruočių. Gėrimas slopino kūno skausmus, – rašo tyrimo autoriai. – Tai – analogas mineralinių papildų, kuriuos vartojame ir mes maisto papildų forma (pvz., putojančios magnio ir kalcio tabletės).“
