„Roskosmos“ išplatintame pranešime teigiama, kad ryšys su „Luna-25“ nutrūko šeštadienį 14 val. 57 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Preliminariais duomenimis, nusileidimo modulis nustojo funkcionuoti po susidūrimo su Mėnulio paviršiumi.
Raketa su Mėnulyje nusileidžiančiu aparatu rugpjūčio 11-ąją išskrido į pirmąją per beveik 50 metų Rusijos misiją į Mėnulį, o trečiadienį nusileidimo modulis buvo sėkmingai iškeltas į Mėnulio orbitą.
Šeštadienį ir sekmadienį buvo dedamos pastangos susisiekti su „Luna-25“, tačiau nesėkmingai.
„Roskosmos“ nurodė, kad buvo pradėtas tyrimas avarijos priežasčiai nustatyti, tačiau nepatikslino, kokių būtent techninių problemų galėjo kilti.
Kai praėjusiais metais Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Europos kosmoso agentūra (ESA) pareiškė, kad nebendradarbiaus su Maskva dėl būsimo „Luna-25“ paleidimo ir tolesnių, 26-osios ir 27-osios, misijų.
Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą įvestos sankcijos apsunkina jos galimybes naudotis Vakarų technologijomis, o tai turi įtakos jos kosmoso programai. Iš pradžių buvo numatyta, kad „Luna-25“ skraidins nedidelį mėnuleigį, tačiau šios idėjos buvo atsisakyta siekiant sumažinti aparato svorį ir padidinti patikimumą, teigia analitikai.
800 kg sveriantis zondas „Luna-25“ turėjo atlikti pirmąjį istorijoje minkštą nusileidimą Mėnulio pietiniame ašigalyje.
Rusija nebandė nusileisti ant dangaus kūno nuo 1989 metų, kai dėl borto kompiuterio gedimo buvo sužlugdytas Sovietų Sąjungos bandymas nutupdyti zondą „Phobos 2“, skirtą Marso palydovams tirti.
Birželį „Roskosmos“ vadovas Jurijus Borisovas prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad tokios misijos yra rizikingos, o jų sėkmės tikimybė yra apie 70 procentų.
