„Šiuo metu visus eksperimentus perorientuojame, kad sukurtume technologijų ir parengtume įgulą darbui kur kas mažesnio komforto sąlygomis. Tai yra, kai erdvėlaivis rytoj neatskris ir neatgabens vandens“, – aiškino „Roskosmos“ vadovas.
„Neduok Dieve, jeigu erdvėlaivyje kas nors susirgtų arba sugestų koks nors aparatas. Viskas turi būti regeneruojama – kad būtų galima trimačiu spausdintuvu pagaminti bet kokį aparatą. Jeigu kažkas sugedo – iškart pataisyti. Platus robotų, androidų technikos taikymas. Tai didžiulis kelias, (bet) jau pradėjome juo eiti“, – teigė D. Rogozinas.
D. Rogozinas taip pat pajuokavo, kad Rusijos kosmonautai patikrins, ar amerikiečiai praeitame šimtmetyje tikrai buvo išsilaipinę Mėnulyje.
„Jie sako, kad buvo – mes patikrinsim“, – sakė jis.
D. Rogozinas pažymėjo, kad per skrydžius į Mėnulį gali iškilti naujo pobūdžio pavojų.
„Viena yra palaikyti stotį su žmonėmis 400 km aukštyje, o visai kas kita – 400 tūkst. km aukštyje, tai yra, tūkstantį kartų toliau. Kuriame transporto sistemą skrydžiams į Mėnulį. Ne vien nuskristi – įskrieti į orbitą aplink Mėnulį, dirbti jo paviršiuje. Tai yra, (bus sukurtas) nusileidimo aparatas, kad jis galėtų ne vien nusileisti, bet ir pakilti“, – sakė jis.
„Siekiant sukurti ne (nuolat) gyvenimą, o lankomą bazę Mėnulyje, reikia įsikasti į gruntą, siekiant (pašalinti) spinduliuotės ir meteoritų grėsmes... Nė viena šalis, net ir pati turtingiausia, viena šito nepadarys“, – teigė „Roskosmos“ vadovas.