Tyrimo metu gauti rezultatai sudaro galimybes tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovams įvairiais pjūviais analizuoti Baltąsias zonas ir priimti sprendimus dėl elektroninių ryšių tinklų vystymo galimybių šiose teritorijose.
„Tyrimo metu nustatėme, kad nors didesnė dalis (59,3 proc.) šalies teritorijos patenka į Baltąsias zonas, tačiau vertinant gyvenamųjų patalpų atžvilgiu, į šias zonas patenka kiek mažiau nei penktadalis (17,2 proc.) visų šalyje registruotų gyvenamųjų patalpų. Tai reiškia, kad 82,8 proc. gyvenamųjų patalpų yra teritorijose, kuriose galima naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis 100 Mb/s arba didesne gaunamojo ryšio sparta“, – aiškina RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Miestų savivaldybėse mažiau gyvenamųjų patalpų patenka į Baltąsias zonas. To priežastis – miestuose geriau išvystyti elektroninių ryšių tinklai ir didesnis gyvenamųjų patalpų tankis nei rajonų savivaldybėse.
Mažiausia dalis gyvenamųjų patalpų patenka į Baltąsias zonas Klaipėdos m., Visagino m., ir Neringos savivaldybėse (0,3 – 0,9 proc.). Blogiausia situacija Alytaus r., Lazdijų r. ir Šilalės r. savivaldybėse (51,9 – 61,7 proc.).
Vertinant seniūnijų atžvilgiu, rezultatai jų skiriasi dar labiau nei savivaldybių lygmeniu. 10 miestiškųjų seniūnijų tokių, kaip Vilniuje esančių Justiniškių ir Naujamiesčio bei Kauno Gričiupio nei viena gyvenamoji patalpa nepatenka į Baltąsias zonas. Tuo tarpu Dainavos (Šalčininkų r. sav.) , Birštono (Birštono sav.) ar Bijotų seniūnijose (Šilalės r. sav.) esančių tokių patalpų dalis siekia 88,9 – 92,7 proc.
Tyrime skaičiavimai atlikti naudojant naujausius RRT turimus duomenis, atspindinčius fiksuotojo ir mobiliojo interneto paslaugų teikėjų valdomų tinklų išvystymą ir teikiamų duomenų perdavimo paslaugų spartą piko metu.
Tyrimo rezultatai skelbiami interaktyviame žemėlapyje.
