Tai reiškia, kad šiose savivaldybėse ne visi gyventojai turi pakankamą prieigą prie interneto ir kalbinio ryšio paslaugų, taip pat nėra užtikrinamas šių paslaugų teikimas įperkamomis kainomis socialiai pažeidžiamiems žmonėms.
Universaliųjų elektroninių ryšio paslaugoms nustatytos tokios kainų ribos: nepasiturintiems ar socialines paslaugas gaunantiems gyventojams ne daugiau nei 8,92 Eur/mėn., kitiems gyventojams – ne daugiau nei 26,77 Eur/mėn. Operatorių paslaugos turi užtikrinti ne mažesnę nei 10 Mbps gaunamojo ir ne mažesnę nei 1 Mbps siunčiamojo ryšio duomenų perdavimo spartą, suteikti bent 1 GB duomenų per mėnesį ir bent 200 min. skambučiams.
„Tyrimo metu siekėme įvertinti, ar komerciniu pagrindu teikiamos ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų reikalavimus atitinkančios elektroninių ryšių paslaugos yra prieinamos visiems mūsų šalies gyventojams jų gyvenamojoje vietoje. Kadangi nustatėme, kad taip yra ne visose savivaldybėse, siūlysime šiose savivaldybėse operatoriams tokias paslaugas teikti savanoriškai. Jei norinčių neatsiras, turėsime patys įpareigoti vieną ar kelis operatorius šias paslaugas teikti“, – sako Marijus Balnys, RRT Tinklų reguliavimo departamento vyr. patarėjas ir tyrimą atlikusios grupės vadovas.
Pasak jo, buvo vertinamas suminis operatorių valdomų tinklų, kuriais komerciniu pagrindu teikiamos elektroninių ryšių paslaugos, atitinkančios universaliosioms paslaugos taikomus kriterijus, padengiamumas.
Jeigu šie tinklai dengia ne mažiau kaip 95 proc. visų atitinkamoje savivaldybėje esančių gyvenamųjų patalpų, laikoma, kad šioje savivaldybėje yra užtikrinamos prieinamos ir įperkamos universaliosios elektroninių ryšių paslaugos. 95 proc. įverčio taikymas yra įprasta praktika, taikoma tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu.
„Pastebėjome, kad sąraše atsidūrusios savivaldybės išsiskiria miškingomis vietovėmis ir yra pasienio zonoje su ne Europos Sąjungos valstybe. Tuo galima paaiškinti šiuo metu esantį prastesnį ryšio padengiamumą“, – aiškina M.Balnys, RRT ekspertas.
