Gamino deguonį
Seniausi planetos rubinai – spindintys raudoni brangakmeniai, sudaryti iš skaidraus raudono mineralo, vadinamo korundu – randami Grenlandijoje. Ieškodami rubinų mokslininkai viename jų aptiko paslėptą staigmeną – grafitą, gryną anglies formą, kuri gali būti senovinės mikrobinės gyvybės liekanos.
„Šio rubino viduje esantis grafitas yra išties unikalus“, – sakė Vaterlo universiteto Žemės ir aplinkos mokslų profesorius Chrisas Yakymchukas „Live Science“. „Tai pirmas kartas, kai matome senovinės gyvybės įrodymų rubino uolienose“.
Išnagrinėjusi grafito sudėtyje esančių skirtingų anglies versijų, arba izotopų, santykį, komanda padarė išvadą, kad grafitas yra kilęs iš senovinės gyvybės formos, teigiama naujienų pranešimuose. Daugiau kaip 98 proc. planetoje esančios anglies masė yra 12 atominių masės vienetų, tačiau kai kurie anglies atomai yra sunkesni – jų masė yra 13 arba 14 atominių masės vienetų.
„Gyvąją medžiagą dažniausiai sudaro lengvesni anglies atomai, nes jiems įterpti į ląsteles reikia mažiau energijos“, – teigė mokslininkas. „Remdamiesi padidėjusiu anglies-12 kiekiu šiame grafite, padarėme išvadą, kad anglies atomai kadaise buvo sena gyvybė, greičiausiai negyvi mikroorganizmai, pavyzdžiui, cianobakterijos.“
Tuo metu, kai šios senovinės bakterijos tikriausiai gyveno, planetoje nebuvo daug deguonies – sudėtingai gyvybei būtino elemento, todėl vienintelė gyvybė, kuri galėjo išsilaikyti, buvo mažyčiai mikrobai ir dumblių plėvelės.
Manoma, kad cianobakterijos buvo vienos pirmųjų gyvybės formų Žemėje, ir per milijardus metų, saulės šviesą keisdamos į cheminę energiją, jos palaipsniui gamino deguonį, būtiną sudėtingai gyvybei ilgainiui išsivystyti, anksčiau rašė „Live Science“.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnalo „Ore Geology Reviews“ lapkričio mėnesio numeryje.
