Tačiau šį startą aptemdė vėliau paskelbta žinia, kad skrydžių valdymo centrui nepavyko užmegzti ryšio su skriejančia viršutine raketos pakopa.
Šis paleidimas įvyko praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo pirmojo palydovo paleidimo. Raketa „Sojuz“, nešanti meteorologinį palydovą ir kitą įrangą, kaip ir planuota, pakilo 14 val. 41 min. vietos (7 val. 41 min. Lietuvos) laiku.
„Visi pirminiai raketos skrydžio etapai vyko pagal planą“, – sakoma nacionalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ pranešime.
Vis dėlto specialistai, kontroliuojantys palydovo „Meteor“ paleidimą į orbitą, iki šiol negavo kosminio aparato nuotolinio matavimo duomenų.
„Gali būti, kad kilo nesklandumų raketos greitintuvo bloke“, – naujienų agentūrą „Interfax“ informavo vienas šaltinis.
Raketos paleidimas buvo tiesiogiai transliuojamas per nacionalinę televiziją; buvo matyti, kaip iš Amūro srityje netoli Kinijos sienos esančio kosmodromo raketa pakyla į pilką dangų.
Be kita ko, raketa išgabeno 18 krovinių iš Kanados, JAV, Japonijos, Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos institucijų ir kompanijų, informavo kosmoso agentūra.
Pirmadienį Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas sakė, kad tokios sutartys jo šaliai padės modernizuoti savo kosmoso pramonę.
„Užsienio prietaisų paleidimas Rusijos paleidimo priemonėmis turi sustiprinti mūsų pozicijas pasaulinėje kosmoso paslaugų rinkoje ir padidinti papildomų biudžeto lėšų ir investicijų kiekį“, – pareiškė jis.
Pirmas palydovas iš Rytų kosmodromo buvo paleistas 2016-ųjų balandį, o raketos paleidimą stebėjo šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
Šis paleidimas buvo giriamas kaip svarbi gairė nelengvus laikus išgyvenančiame Rusijos kosmoso sektoriuje. Skelbiama, kad naujo kosmodromo šalies rytiniame pakraštyje darbo pradžia žymi atgimimą srityje, kurią pastaraisiais metais sukrėtė virtinė apmaudžių nesėkmių.
Trečiąkart raketa iš Rytų kosmodromo turėtų pakilti gruodžio 22-ąją.
„Paleidimų programa tęsis kitąmet; ji augs ir didės“, – D. Medvedevui pirmadienį sakė už kosmoso sektorių atsakingas premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas.
Kremlius siekia sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Baikonūro kosmodromo, kurį Maskva nuomojasi iš Kazachstano nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Rusija taip pat turi Plececko kosmodromą šalies šiaurėje, kuris naudojamas leisti palydovams ir bandyti raketoms.
Rytų kosmodromas, kaip ir Baikonūras, yra arčiau pusiaujo, todėl iš jo startuodamos raketos gali nešti sunkesnius krovinius, eikvodamos mažiau degalų, o skrydžių savikaina sumažėja.
Naujajame kosmodrome kol kas yra tik viena starto aikštelė raketoms „Sojuz“, kurios šiuo metu yra vienintelės pasaulyje, naudojamos pilotuojamiems kosminiams skrydžiams.
D. Rogozinas sakė planuojantis sušaukti susitikimą, per kurį bus aptartas antrasis statybų etapas, per kurį bus įrengta tvirtesnė starto aikštelė naujoms sunkiosioms raketoms nešėjoms „Angara“.
Jos dabar tebėra bandomos, bet kada nors turėtų pakeisti dažnai naudojamas senstančias raketas „Proton“. Pirmoji „Angara“ turėtų būti paleista jau 2021 metais.
Rytų kosmodromo statyba prasidėjo 2012 metais, bet šį projektą temdė ginčai su profsąjungomis, korupcijos skandalai ir darbų vėlavimas.
Planuota, kad pirmieji palydovai iš jo bus paleisti 2015 metų pabaigoje, bet dėl iškilusių kliuvinių pareigūnams šį kalendorių teko patikslinti.
Spalį iš Plesecko kosmodromo Rusija paleido palydovą, skirtą stebėti Žemės atmosferą – apsauginį sluoksnį, apsauganti planetą nuo Saulės radiacijos.
