Šią savaitę Rusijos kosmoso korporacijos „Roscosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas atskleidė, kad šalis planuoja kartu su JAV misija „Venera-D“ siųsti ir savo misiją į Venerą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
D.Rogozinas kreipėsi į žurnalistus Maskvoje vykusioje tarptautinėje sraigtasparnių pramonės parodoje „HeliRussia 2020“.
„Veneros tyrinėjimas yra mūsų darbotvarkėje, – jis sakė žurnalistams. Mes manome, kad Venera yra Rusijos planeta, todėl neturėtume atsilikti. Veneros misijų projektai yra įtraukti į vieningą vyriausybės vykdomą Rusijos kosminių tyrinėjimų programą 2021–2030 metais“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai mokslininkai paskelbė, kad Veneros atmosferoje taip pat buvo aptiktos ir Žemėje randamos dujos, vadinamos fosfinu.
Venera savo dydžiu yra panaši į Žemę ir yra artimiausia mūsų planetos kaimynė.
NASA vadovas šį atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės.
Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis.
Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų. Šios degios dujos Žemėje dažnai susidaro yrant organinei medžiagai.
Europos kosmoso agentūros duomenimis, rusai išties turi didelę patirtį tyrinėjant Venerą.
Tinklalapyje rašoma: „1967–1984 metais Rusijoje atlikti Veneros tyrimai, buvo tarptautinių tyrimų priešakyje.
Nuo to laiko Rusija vis dar išsaugojo savo unikalią patirtį projektuojant ir plėtojant laivus tūpimui Veneroje ir toliau apibrėžia šių laivų mokslines užduotis.“
