Vienas Rusijos meteorologinių stebėjimų palydovas ir dar beveik 20 kitų šalių mažųjų palydovų lapkričio 28 dieną buvo prarasti per nesėkmingą startą iš naujo kosmodromo Tolimųjų Rytų regione. Dar vienas smūgis Rusijos kosmoso pramonę ištiko antradienį: šalyje pagamintas pirmasis ryšių palydovas, turėjęs tapti pirmuoju į orbitą iškeltu Angolos kosminiu aparatu, buvo prarastas tuojau po starto.
Ketvirtadienį paklaustas apie šiuos nesklandumus prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad pareigūnai nurodė nuodugniai išanalizuoti padėtį šalies kosmoso sektoriuje.
Kartojantis incidentams Rusijos pareigūnai stengėsi rasti kaltų.
Už karinės pramonės kompleksą ir kosmoso programą atsakingas premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas trečiadienį duodamas interviu televizijai sakė, kad lapkričio 28-osios startas iš naujojo Rytų kosmodromo nepavyko, nes raketa buvo užprogramuota pakilti iš Rusijos nuomojamo Baikonūro kosmodromo Kazachstane, o ne nuo naujosios aikštelės. Jis kaltino Rusijos kosmoso agentūrą „Roskosmos“ dėl „sisteminių vadybos klaidų“.
„Roskosmos“ savo ruožtu ketvirtadienį paleido atsakomąjį šūvį ir paneigė D.Rogozino teiginį apie programavimo riktą. Vis dėlto agentūra pripažino, kad buvo kai kurių trūkumų, nulėmusių nesėkmingą raketos startą, ir pareiškė, kad keliems pareigūnams buvo pritaikytos drausminės priemonės.
D.Rogozinas greitai sureagavo savo „Facebook“ žinute ir apkaltino „Roskosmos“, kad agentūra „stengiasi įrodyti, jog nesėkmių įvyksta ne dėl vadovavimo klaidų, o dėl kažkokių „aplinkybių“.
Angolos palydovo gedimo priežastis dar nenustatyta. Ryšis su šiuo aparatu, surinktu Rusijos įmonės „RKK Energija“, buvo prarastas, kai jis jau buvo iškeltas į numatytą orbitą.
Rusija palydovams iškelti ir įguloms bei kroviniams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skraidinti tebenaudoja Sovietų Sąjungoje sukonstruotas raketas nešėjas. Praeitą savaitę iš Baikonūro į stotį išskrido trys astronautai iš Rusijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų.
Rusijos raketos garsėja kaip itin patikimos, bet pastaruoju metu pasipylusios nesėkmės kelia klausimų, ar Maskva sugebės išlaikyti tokius pačius aukštus kosminės įrangos gamybos kokybės standartus.
2016 metais Rusijos raketose „Proton“ ir „Sojuz“ aptikta defektų, susietų su gamybos nesklandumais Voronežo mieste veikiančioje įmonėje. „Roskosmos“ grąžino šiai įmonei daugiau kaip 70 raketų variklių, kad būtų pakeisti netinkami komponentai. Dėl šio žingsnio „Proton“ paleidimai buvo metus sustabdyti.
Sprendimas įšaldyti startus smarkiai susilpnino Rusijos pozicijas tarptautinėje komercinių palydovų iškėlimo rinkoje. Praeitais metais Maskva pagal paleidimų skaičių pirmąkart atsiliko ir nuo JAV, ir nuo Kinijos.
Rusija planuoja toliau daugumą raketų leisti iš Baikonūro, bet taip pat investavo milijardus dolerių Rytų kosmodromo statyboms. „Sojuz“ starto aikštelė pagaliau buvo atidaryta 2016-aisiais, bet sunkesnių raketų „Angara“ platformą planuojama baigti tik 2021 metais, todėl kyla klausimų, ar šis brangiai kainavęs projektas atsipirks.
Rytų kosmodromo vystymą taip pat temdė virtinė skandalų – pradedant darbininkų protestais dėl nesumokėtų atlyginimų, baigiant grobstymais apkaltintų statybų pareigūnų areštais.
