„Almaz-Antey“ patentas atrodė labai neįprastai. Daugelis spėjo, kad jo centre yra koks nors AK šeimos ginklas. Eskizuose nesimatė jokios važiuoklės ar kitokios nusileidimo sistemos, o ir subalansuoti tokį neįprastą orlaivį negalėjo būti paprasta. Daugelis manė, kad pats patentas, o ne realus dronas, ir yra to darbo tikslas. Tačiau daugelis klydo.
Pasirodo, „Almaz-Antey“ su Maskvos aviacijos instituto studentais tikrai sukūrė tokį droną. Tik jis ginkluotas automatiniu lygiavamzdžiu „Vepr-12“, o ne AK, kaip buvo manoma anksčiau. Šis dronas, pasirodo, yra skirtas kitiems bepiločiams šaudyti. Efektyvus „Vepr-12“ veikimo nuotolis - 100 metrų. To, greičiausiai, pakanka nepageidaujamiems bepiločiams pašalinti.
Pats dronas yra pagamintas iš kompozitinių medžiagų, daugiausiai iš anglies pluošto. Šautuvas yra sumontuotas specialiai sukurtame korpuse, todėl neturi buožės ar rankenos - jų tiesiog nereikia. Dronas kyla ir leidžiasi vertikaliai, todėl važiuoklės jam nereikia ir jis neturi ilgos uodegos.
Įdomu ir tai, kaip šis „Almaz-Antey“ dronas nusitaiko į taikinius. Priekyje jis turi kamerą, kurios fiksuojamas vaizdas yra transliuojamas į piloto dėvimus akinius. Bent jau užfiksuotų bandymų metu dronas geba numušti taikinius, nors ir neatrodo, kad jis būtų labai stabilus. Nors dronas akivaizdžiai yra pakankamai sunkus, jis vis tiek pasiekia neblogą 40 minučių skrydžio laiką.
Taigi, ar tai yra tikras ginklas? Vargu. Tai - labiau jau technologijas demonstruojantis prototipas ir įdomus projektas studentams. Sunku būtų įsivaizduoti tokio drono panaudojimą karyboje. Pats dronas yra nepakankamai stabilus, o „Vepr-12“ dėtuvėje telpa vos 10 šovinių. Bet kas gali žinoti, po kokių nors patobulinimų šis dronas gali virsti efektyviu ginklu. Jei ne, tai bent jau pavienės jo technologijos gali surasti vietą ir kovinių bepiločių pramonėje.
