Lenta.ru cituoja Uralo federalinio universiteto meteoritų specialistą, Mokslų akademijos narį, Viktorą Grochovskį, kuris teigė, kad cheminiai tyrimai patvirtino, jog rastos nuolaužos yra meteorito liekanos.
Praėjusį savaitgalį neradus meteorito liekanų ežere, buvo teigta, kad didžiulę skylę ežero lede pramušė ne jis. Tačiau, akyliau ištyrus ežere rastus akmenis, atlikus jų cheminę analizę, prieita prie kitokios išvados. Pagaliau paneigta versija, kad skylę lede išmušė raketa ar ateiviai iš kosmoso.
Po pirmųjų rastų likučių tyrimų mokslininkai skelbia, kad meteoritas yra įprastas chondritas. Tai – akmeninis meteoritas, kurio sudėtyje yra 10 proc. geležies.
„Mes nustatėme, kokie elementai jį sudaro: geležis, sulfitai, olivinas. Iš viso ištyrėme mums pristatytus 53 pavyzdžius. Jie – nedideli, tačiau nekelia abejonių. Aiškiai galima įžiūrėti ir lydymosi (trinties į atmosferą) pėdsakus“, – sakė Grochovskis.
Primename, kad meteorito nuolaužos ežero lede pramušė 8 metrų skersmens skylę ir nugriovė dalį Čeliabinsko cinko fabriko sandėlio sienos.
Mokslininkas tvirtina, kad tarptautiniame meteoritų kataloge naujasis meteoritas, ko gero, bus pakrikštytas „Čebarkulio meteoritu“.
Duomenys apie meteoritą – skirtingi
Meteorito sprogimo banga sužeidė 1200 žmonių, 50 iš jų paguldyti į ligoninę. Nukentėjo apie 5000 pastatų. NASA duomenimis, sprogimo galia siekė 300–500 kilotonų. Meteorito skersmuo galėjo siekti apie 17 metrų. Masė – 10 tūkst. tonų. Į Žemės atmosferą jis įskriejo ne mažiau nei 64 tūkst. km/val. greičiu. Sprogo 19–24 km aukštyje.
Rusijos Mokslų akademija pateikia kiek kitokius duomenis. Meteorito greitis atmosferoje siekė 54 tūkst. km/val., sprogo 30–50 km aukštyje.
Domisi turistai ir akmenų kolekcininkai
Virš Čeliabinsko sprogęs meteoritas padidino keliautojų susidomėjimą šiuo regionu. Daugybė smalsuolių nori savo akimis pamatyti meteorito sprogimo pėdsakus. Rusijos meteoritų kolekcininkai interneto skelbimuose siūlo iki 300 tūkst. rublių (25,7 tūkst. litų) už šio naujausio kosminio svečio gabalėlį.
