Apie tai antradienį Rusijos mokslų akademijos prezidiumo posėdyje paskelbė D.Ivanovskio virusologijos instituto Imunochemijos laboratorijos vedėjas, biologijos mokslų daktaras, profesorius Eduardas Karamovas.
„Mūsų šalyje situacija visiškai unikali. Pas mus virusas kitoks, nei Vakarų Europoje, JAV, Afrikoje, Kinijoje. Bet situacija labai sparčiai kinta. Dabar, kartu su iš Centrinės Azijos migruojančiais darbininkais, atkeliavo ir nauja viruso atmaina AG. Šia atmaina užsikrėtė daugybė žmonių, taip pat Maskvos gyventojų, ji susimaišė su Rusijoje dominavusiu A1 ir atsirado naujas virusas A63, kuris yra nepalyginamai pavojingesnis už savo „protėvius“, - sakė E.Karamovas, kurį citavo naujienų agentūra TASS.
Mokslininkas mano, kad norint imtis ŽIV plitimo profilaktikos ir kovos su infekcija, reikia atlikti ŽIV viruso hibridizacijos monitoringą. Profesorius pasiūlė įsteigti tarpinstitucinę ŽIV tyrimų komisiją, kurioje vadovaujantis vaidmuo atitiktų mokslų akademijai.
Mokslų akademijos posėdyje paskelbta, kad dabar Rusijoje apie 6 proc. visų ŽIV atmainų yra atsparios gydymui įvairiais vaistiniais preparatais, todėl šioje šalyje ketinama imtis viduląstelinės imunizacijos tyrimų.
Rusijoje ŽIV virusu užsikrėtę apie 1,5 mln. žmonių, apie 240 tūkst. jau mirė nuo AIDS. Iš viso pasaulyje ŽIV infekuotųjų yra apie 36 milijonai.
Penkiolikoje Rusijos regionų stebima ŽIV epidemija (epidemija skelbiama kuomet infekuotųjų yra daugiau nei 1 proc. nuo visos populiacijos). Anot specialistų, infekcija koncentruojasi pažeidžiamiausiuose visuomenės sluoksniuose, kuriems priklauso narkomanai, seksualinės mažumos, sekso paslaugų teikėjai.
