TEA ataskaitoje teigiama, kad investicijos į švariąją energetiką šiemet pasieks 1,7 mlrd. dolerių, nes investuotojai orientuojasi į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, elektrines transporto priemones, branduolinę energetiką, tinklus, saugyklas ir kitas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas.
Tuo pat metu investicijos į anglį, dujas ir naftą išaugs iki šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. dolerių, teigė TEA.
Paryžiuje įsikūrusi agentūra nustatė, kad investicijas į švariąją energiją skatino daugelis veiksnių, įskaitant spartaus ekonomikos augimo laikotarpius ir nepastovias iškastinio kuro kainas, taip pat padidėjusį susirūpinimą dėl energetinio saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis sakė: „Švari energija vystosi sparčiai – greičiau, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Tai aiškiai matyti iš investicijų tendencijų, kai švarios technologijos atsilieka nuo iškastinio kuro.“
Jo teigimu, prieš penkerius metus pasaulinės investicijos į energetiką sudarė 2 mlrd. dolerių, iš kurių 1 mlrd. dolerių teko švariai energijai, o 1 mlrd. dolerių – iškastiniam kurui. Šiandien 1 mlrd. dolerių skiriama iškastiniam kurui, o 1,7 mlrd. dolerių – švariai energijai.
„Tai dramatiškas pokytis, kuris turės pasekmių energijos rinkoms ir klimato kaitai“, – teigė jis.
Švarios energijos bumas ypač akivaizdus investicijų į saulės energiją srityje – pirmą kartą istorijoje investicijų į saulės energiją suma yra didesnė nei į naftos gavybą.
Tačiau TEA ataskaitoje perspėjama, kad Rusijos invazija į Ukrainą taip pat paskatino didesnes investicijas į naftos ir dujų gavybą, kurios 2023 m. turėtų padidėti 7 proc. ir grįžti į 2019 m. lygį.
Tuo pat metu pasaulinė anglių paklausa 2022 m. pasiekė rekordinį lygį, iš dalies dėl rekordiškai aukštų dujų kainų, o tai paskatino apskaičiuotas šių metų investicijas į anglį beveik šešis kartus viršyti lygį, kuris suderintas su pasauliniais 2030 m. klimato kaitos tikslais.