Anglies dioksido apskaitos ekspertų grupė įvertino pirmųjų karo metų poveikį klimatui.
Jie nustatė, kad per metus planetą šildančios taršos kiekis prilygsta metiniam Belgijos išmetamų teršalų kiekiui arba kiekiui, kurį per metus išmeta beveik 27 mln. dujomis varomų automobilių.
„Tai pirmas kartas, kai karo metu išmetami teršalai buvo nustatyti tokiu išsamiu mastu“, – CNN sakė pagrindinis ataskaitos autorius Lennardas de Klerkas.
Ataskaita, pavadinta „Rusijos karo Ukrainoje padaryta žala klimatui“, parengta po pirmojo tarpinio vertinimo, kuris buvo pristatytas 2022 m. lapkričio mėn. vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje COP27.
Duomenys buvo surinkti iš įvairių šaltinių, įskaitant palydovus, mokslinius straipsnius, ekspertų interviu, pramonės ataskaitas ir atvirus žvalgybos duomenis.
Tyrėjų komanda nagrinėjo planetą kaitinančios taršos, kuri tiesiogiai susidaro dėl karinių veiksmų, poveikį klimatui. Jie taip pat nagrinėjo karo padarinių, pavyzdžiui, gaisrų, infrastruktūros sunaikinimo ir būtino atstatymo bei Europos energijos rūšių derinio pokyčių, poveikį.
Ataskaitoje nustatyta, kad beveik 22 mlrd. tonų planetą šildančios taršos susidarė dėl karo veiksmų.
Tačiau tai gali būti konservatyvus įvertinimas. Kariuomenės išmetamus teršalus buvo sudėtinga apskaičiuoti, CNN sakė L.de Klerkas. Pavyzdžiui, neįmanoma tiesiog susisiekti su Rusija ir paklausti, kiek degalų jie sunaudoja savo tankuose ir lėktuvuose, sakė jis.
Ataskaitoje teigiama, kad pirmaisiais karo metais, palyginti su 12 mėnesių iki karo pradžios, didesniame nei vieno hektaro plote degančių gaisrų skaičius išaugo 36 kartus. Nors žiemos mėnesiais gaisrų aktyvumas sumažėjo, tikimasi, kad artėjant vasarai jis vėl padidės.
Tačiau didžiausią poveikį klimatui darys pokario metais vykdomas sugriautų ir sunaikintų pastatų bei infrastruktūros atstatymas, teigiama ataskaitoje.
Atstatymui reikės daugybės medžiagų, pavyzdžiui, cemento ir betono, dėl kurių susidaro labai didelė anglies dioksido tarša.
Ataskaitoje taip pat nagrinėtas poveikis už Ukrainos ribų, įskaitant metano taršą, išsiskyrusią po Rusijos dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ sabotažo 2022 m. rugsėjį.
Ataskaitos autoriai netgi apskaičiavo, kiek planetą šildančios taršos atsirado dėl to, kad oro linijų bendrovės pakeitė skrydžių maršrutus, kad išvengtų Rusijos ir Ukrainos oro erdvės.
„Jei pažvelgtume į tai, kas vyksta Ukrainoje, aplinkosaugines sąnaudas, šis karas yra katastrofa, kalbant apie anglies dioksido išmetimą“, – agentūrai „Reuters“ sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas naujiems saugumo iššūkiams Jamesas Appathurai.
Ukrainoje tęsiantis karui, „žmogiškoji katastrofa ir žala, kuri daroma šaliai, yra didžiulė“, – sakė L.de Klerkas. Jis pripažino, kad šiuo metu ukrainiečius domina ne klimato klausimai, bet pridūrė: „Tai išgyvenimo klausimas“.
Tačiau vis tiek svarbu analizuoti ir dokumentuoti dažnai nepastebimą ilgalaikį konflikto poveikį klimatui, sakė jis.
„Norime parodyti pasauliui, kad žala, kurią Rusija daro šiais agresijos veiksmais, daroma ne tik Ukrainoje, bet turi poveikį visam pasauliui dėl papildomai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai yra visų problema“, – sakė jis.
Pasauliniai įsipareigojimai išlaikyti klimato atšilimą ne didesnį kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, jau tampa nepasiekiami.
