Apie bandymus agentūrai „Interfax“ papasakojo mokslinio centro direktorius, akademikas Aleksandras Gincburgas.
„Kalbant apie vakcinos kūrėjus – jie ne tiek vakciną bandė su savimi, kiek apsisaugojo nuo infekcijos, kad dirbdami pandemijos sąlygomis ir toliau galėtų užsiimti tiriamaisiais darbais. Visi, kurie tais tiriamaisiais darbais užsiima, atitinkamai ir buvo apsaugoti“, – sakė A.Gincburgas.
Atsakydamas į klausimą, ar būta kokių nors nepageidaujamų vakcinos poveikių, jis atsakė: „Ne. Visi gyvi, sveiki ir laimingi“. Jis netikslino, kiek tiksliai kolegų savo kailiu išbandė pačių sukurtą vakciną, bet, jo žodžiais, tai yra gana platus centro darbuotojų ratas – tiesiogiai vakcinos kūrimu užsiimantys mokslininkai, ikiklinikinių tyrimų organizatoriai, technologai.
Akademikas paaiškino, kad kalba eina apie perspektyvią vektorinę vakciną, sukurtą adenoviruso DNR, į kurią įtrauktas ir SARS-CoV-2 genetinis kodas, pagrindu. Adenovirusas panaudotas kaip „nešiklis“, pristatantis koronaviruso DNR į ląsteles ir ten aktyvuojantis naujojo koronaviruso paviršiaus baltymų sintezę (t. y., tos pačios „koronos“, kuri koronavirusui ir suteikia pavadinimą). Su šiais baltymais kaip su potencialiais priešais „susipažįsta“ žmogaus imuninė sistema. Tokio tipo vakcinos yra vadinamos vektorinėmis.
Gegužės viduryje A.Gincburgas aiškino, kad vakcina sėkmingai išbandyta su smulkiaisiais gyvūnais – pelėmis, jūrų kiaulytėmis. Taip pat anuomet jis aiškino, kad jei bus sėkmingi ir bandymai su primatais, o vėliau – ir su sveikais savanoriais, tuomet šios vakcinos gamybą Rusija galėtų pradėti dar rugpjūčio mėnesį. Bet staigaus visų Rusijos piliečių skiepijimo šia vakcina nereikėtų tikėtis. Pirmieji bus skiepijami rizikos grupėje esantys asmenys – medikai, teisėsaugos institucijų darbuotojai, socialinių tarnybų darbuotojai.