Nestabdomas pėstininkų veržimasis į priekį buvo labai svarbus SSRS karinėje doktrinoje. Jie vieni pirmųjų pasaulyje sukūrė vikšrinę pėstininkų kovos mašiną BMP. Mobili mašina ne tik priveždavo karius, bet ir dengdavo galinga ugnimi. Pirmieji BMP-1 turėjo net 73 mm kalibro pabūklus, kuomet to laikmečio tanko ginklo standartas buvo apie 100 mm. Itin grėsminga parama.
Bėgant laikui buvo tobulinama ginkluotė, patikimumas, bet manevringumas išliko pagrindiniu akcentu už kurį visi vertino šią techniką. Viską pakeitė 1990 metais kilęs Persijos karinis konfliktas aiškiai parodęs technikos trūkumus kuomet susiduriama su šiuolaikiniu oponentu. Daugybė ką tik pagamintų BMP-3 buvo sunaikinta amerikietiškomis pėstininkų kovos mašinomis „M2 Bradley“.
Pastarieji buvo lėtesni, sunkesni, aukštesni, gabeno mažiau kareivių. Ginkluoti vos 25 mm pabūklu. Atrodytų tikrai nelygios jėgos, jei ne vienas „bet“. „Bradley“ buvo ginkluotas valdomomis „TOW“ prieštankinėmis raketomis. Tiksliai nutaikomos raketos dideliu greičiu ir itin sėkmingai medžiojo priešus iš didesnio atstumo, nei priešai galėjo pataikyti į amerikiečius. Manevringumas negelbėjo, o atsakyti nebuvo kaip. Patys amerikiečiai patyrė nepalyginamai mažesnius nuostolius.
Rusijos armija šiuo metu turi apie 4000 aktyvių ir bemaž dvigubai tiek sandėliuose stovinčių įvairių pėstininkų kovos mašinų. Poreikis akivaizdus. Sirijoje, Rusijos kariai patruliuoja su BTR ir BMP mašinomis. Šarvuočiai daug geriau saugo nuo šaunamųjų ginklų atakų aktyvaus konflikto zonoje. Todėl tokios mašinos panaudojimas tikrai būtų dažnesnis, negu naujo tanko.
„Kurganec-25“ sukūrė įmonė „Kurganmashzavod“ gaminanti ir BMP, bet tai yra visiškai nauja platforma, skirta kardinaliai kitokiam karui. „Armatos“ platformos pavyzdžiu pagaminta konstrukcija – modulinė, t.y leidžianti tos pačios mašinos atliekamas funkcijas pakeisti vos per kelias akimirkas. Užtenka pakeisti kovinį modulį kitu, tarkim cheminės žvalgybos, ir ji jau tinkama kitoms užduotims. Viena mašinos bazė gali atstoti kelias senąsias, skirtingoms užduotims sukurtas mašinas.
Suplanuota kur kas geresnė įgulos apsauga. Duomenys nėra atskleisti, bet net vizualiai matomos storesnės šarvų plokštės dengiančios šonus. Apie rimtus pokyčius galima spręsti pagal kitas specifikacijas. Suplanuotas 25-28 tonų svoris kuomet senasis BMP-3 sveria virš 18 tonų. Akivaizdu, kad toks skirtumas bent dalinai turėjo persikelti į geresnę apsauga.
Numatyta, kad daug dėmesio bus skiriama gerinti elektroniką, gerinti priešų aptikimą ne vien vizualiais būdais. Suprojektuotas kovinis bokštelis su 30 mm patranka, valdomas nuotoliniu būdu. Be to, bokštelyje turėtų būti keturios „iššauk ir pamiršk“ tipo prieštankinės „Kornet EM“ raketos.
Tačiau pati didžiausia naujovė – įmontuota aktyvi prieštankinė sistema „Afganit“. Radaru nuolat stebima aplinką, automatiškai aptinkamos atskriejančios raketos, savaime aktyvuojama sistema pati sunaikina grėsmę paleisdama skeveldrinius užtaisus. Sistema sukurta specialiai „Armata“ architektūros kovos mašinoms „T-14“ ir „T-15“.
Praktiškai tai reiškia, kad „Kurganec-25“ būtų ginama taip pat kruopščiai, kaip ir tankas. Pėstininkų kovos mašinos dažniausiai teturi įmontuotus dūminius užtaisus, kurie paslepia mašiną dūmuose jei aptinka, kad į jas taikomasi lazeriu. Uždanga neturi galimybės paveikti jau atskriejančios raketos. Arba pataikys, arba ne.
Norėtą, kad naujasis šarvuotis gebėtų įsibėgėti iki 50 km/h, galėtų plaukti. Iškelti lūkesčiai labai dideli. Atitikti juos itin sunku. Praktiškai nuo pat pirmojo viešo pasirodymo bei pažado 2017 metais pristatyti galutinį variantą testavimui, apie „Kurganec-25“ nieko naujo nebebuvo pateikia. Ėmė sklisti kalbos, kad projektas tyliai numarinamas. Ką sufleravo ir Rusijos sudaromi nauji BMP-3 užsakymai
Rugsėjo 9-ą, greičiausiai reaguodama į spaudoje pradėjusius sklisti viešus gandus apie projekto nutraukimą, Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad pasirašė sutartį su įmone. 2021 metais turi prasidėti valstybiniai naujojo „Kurganec-25“ bandymai. Per 12 mėnesių technika turėtų būti visapusiškai ištestuota visomis įmanomomis sąlygomis. Tačiau pasirašytuose dokumentuose nėra nė žodžio apie būsimus užsakymus Sutarta tik kad bus duota laiko ištaisyti pastebėtus trūkumus.
Kas su ja negerai? Įvairūs šaltiniai sako, kad tai, kas dabar yra bandoma, yra vis dar toli nuo galutinio varianto. Sistemose vis dar pilna nesusipratimų, kas nėra nuostabu, nes kiekvienos nauja technika turi savų kaprizų. Galiausiai viena, ką mąsto inžinieriai kurdami ir kas kita, kai tai tenka naudoti. Tam priimta technika dar ne vienerius metus derinama iki parengimo veikimui pilnu pajėgumu.
Tarp neoficialių versijų minima, kad daug kam iš aukštas pareigas užimančių kariškių nepatinka naujosios mašinos dydis. „Kurganec-25“ aukštesnė, platesnė, sunkesnė už pirmtaką. BMP buvo vos dviejų su trupučiu metro aukščio. Kurganietis – didesnis taikinys mūšio lauke. Tai yra labiau vakarietiško karybos supratimo technika, kuomet pasirenkama surizikuoti gautą šūvį atremti šarvais, o ne bandyti išvengti pataikymo sukuriant lengviau šarvuotą, bet mažesnio profilio taikinį.
Dar viena priežastimi įvardijama galima kaina. Skaičiuojama, kad „Kurganec-25“ turėtų kainuoti apie 4 milijonus eurų. Naujoji vokiška „Puma“, sukurta 2015 metais, kainuoja nuo 8,5 mln. eurų. 1993 metais sukurti švedų „CV 90“ šiomis dienomis įsigyjami maždaug po 5 mln. eurų . Atnaujintas senas rusų BMP-3 kainuoja tik 950 tūkstančius eurų.
Rusams įprasta, jog jų perkama technika net kelis kartus pigesnė, negu analogai. Dažnai kaina minima kaip pasididžiavimas sugebėjimu sukurti geriau už pigiau. „Kurganec-25“ kaina gali tapti psichologiniu barjeru, nes kaina jau visai vakarietiška. Tikėtina, kad kūrėjams buvo suteikta paskutinė proga įrodyti vertę iki pametant perspektyvųjį Kurganietį tarp kitų nesuskaičiuojamų „bez analog v mire“ projektų, kurie visą pasaulį jau turėjo užkariauti jau ne vieną kartą.