Pirmasis G.Grečkos laiptelis buvo darbas sovietinėje raketų bazėje, kur vyras įsidarbino techniku. Tuomet už pusę etato jis gaudavo 35 rublius per mėnesį. Vėliau, jam gavus inžinieriaus diplomą, alga padidėjo iki 120 rublių per mėnesį, o tapus grupės vadovu – iki 200 rublių.
„Tada apsigyniau mokslų kandidato disertaciją ir man mokėjo papildomai, bet tuo pačiu buvo padidinti mokesčiai. Neatsimenu, ar tada uždirbdavau 12 rublių daugiau, ar 12 rublių mažiau“, – šypsodamasis kalbėjo G.Grečka.
Apsigynęs mokslų daktaro disertaciją jis jau gaudavo 250 rublių per mėnesį, o pradėjęs treniruotis Žvaigždžių miestelyje – 350 rublių.
„Kai pirmą kartą pakilau į kosmosą – tai buvo ilgiausias skrydis Sovietų sąjungoje – man per kartą sumokėjo 5 tūkst. rublių. Bet už tuos pinigus nebuvo galima net nusipirkti „Volgos“. Ir aš kartais paklausiu: dabar kosmonautai gauna 60 tūkst. dolerių algą. Tai kas daugiau – 5 tūkst. rublių ar 60 tūkst. dolerių? Jūs niekada neatsakysite, nes 5 tūkst. rublių buvo daugiau. Nes mums tada davė ir „Volgą“, ir trijų kambarių butą. Dabar už tuos 60 tūkst. dolerių to nenusipirksi“, – pastebėjo kosmonautas.
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad kosmonautai anksčiau šią profesiją rinkdavosi ne dėl materialinės naudos: „Žinoma, mes skridome į kosmosą ne dėl pinigų. Gyvybė kur kas svarbiau. Bet tai buvo mano svajonė. <...> Mes buvome romantikai. Dabar tuo užsiima rimti žmonės.“
Paklaustas, ką mano apie kosmoso turizmą, G.Grečka buvo skeptiškas. Anot jo, kosmoso turistams turėtų būti skirti atskiri erdvėlaiviai, kadangi kitu atveju jie trukdo įgulai dirbti. Tačiau Richardo Bransono ketinimus siūlyti skrydžius į kosmoso pakraštį jis vadino beprasmiais: „Tik pakylate, prisitaikote, pažiūrite po iliuminatorių, ten pamatote dykumą ir jau laikas leistis.“ Tai jis palygino su tigrės (ar, moterų atveju, tigro) pabučiavimu: „Baisu ir jokio pasitenkinimo.“
Nors nuo jo skrydžių kosmose pradėjo jau kelios dešimtys metų, G.Grečka teigia puikiai atsimenantis vaizdus, kuriuos matė iš orbitinės stoties. „Žinoma, atsimenu visus kalnus, jūros pakrantes, baltas kalnų viršūnes, kurias mačiau iš kosmoso. Kartais pusiau juokaudamas sakau – man 82 metai, skridau prieš karą, per karą, dėl to žinau daug dalykų, o kai kurių dalykų nenorėčiau žinoti. Bet yra vienas klausimas, kurio negaliu atsakyti – kas gražiau, matyti planetą iš kosmoso, ar kai vaikštai ant Žemės paviršiaus“, – sakė kosmonautas.
Taip pat siūlome paskaityti straipsnį apie tai, kokius pavojus kosmose patyrė G.Grečka.
