Vidutinė pasaulinė temperatūra siekė 17,01 laipsnio pagal Celcijų ir viršijo 2016 m. rugpjūčio mėnesio rekordą – 16,92 laipsnio pagal Celcijų, nes visame pasaulyje tvyrojo karščio bangos, praneša „The Guardian“.
Ekspertai teigė, kad pastarosiomis savaitėmis pietinę JAV dalį užklupo didžiulis karštis, kurį lėmė žmogaus sukelta klimato krizė.
Kai kuriose Kinijos dalyse tęsėsi nesibaigianti karščio banga, o temperatūra viršijo 35 laipsnius. Šiaurės Afrikoje temperatūra siekė beveik 50 laipsnių pagal Celcijų, o Artimuosiuose Rytuose tūkstančiai žmonių kentėjo nuo neįprastai karšto oro.
Net Antarktidoje, kurioje šiuo metu žiema, užfiksuota neįprastai aukšta temperatūra, nes sparčiau tirpsta ledynai. Ukrainos Vernadskio mokslinių tyrimų bazėje, esančioje didžiulėse užšalusio žemyno Argentinos salose, neseniai buvo pasiektas liepos mėnesio temperatūros rekordas – 8,7 laipsnio.
Kalifornijoje įsikūrusio Pasaulinio klimato ir sveikatos aljanso (angl. Global Climate and Health Alliance), tarptautinio sveikatos organizacijų konsorciumo, vykdomoji direktorė Jeni Miller sakė: „Žmonės visame pasaulyje jau patiria klimato poveikį – nuo karščio bangų, gaisrų ir oro taršos iki potvynių ir ekstremalių audrų. Dėl visuotinio atšilimo taip pat didėja derliaus nuostoliai, plinta užkrečiamosios ligos ir migracija.“
„Anglies, naftos ir dujų gavyba ir naudojimas kenkia žmonių sveikatai, yra pagrindinė klimato atšilimo varomoji jėga ir yra nesuderinami su sveika klimato ateitimi. Tai dar viena priežastis, dėl kurios vyriausybės turi pasiruošti įvykdyti Kopenhagoje 28-ajame susitikime prisiimtą įsipareigojimą palaipsniui atsisakyti viso iškastinio kuro ir pereiti prie atsinaujinančiosios energijos“, – pridūrė ji.
Šalčiausias iš birželių?
Tuo tarpu, kaip feisbuke pranešė „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šių metų birželis tapo šalčiausias birželis per pastaruosius 5 metus. Tai tiesa, nes ankstesni birželiai buvo labai šilti ir net labai šilti.
„Bendrai paėmus, šiemetis birželis buvo vidutiniškai šiltas, tačiau dėl šaltos mėnesio pradžios (turėjom vėlyvų šalnų tiek ore, tiek prie dirvos) vidutinė reikšmė nusileido 2019-2022 m. buvusiems labai šiltiems birželiams. Paskutinį kartą vėsiau nei šiemet buvo tik 2017–2018 metais.
Vidutinė 2023 m. birželio mėn. oro temperatūra Vilniuje siekė +17,5 laipsnio (turnyrinėje lentelėje 32/246 vieta, o tai irgi yra labai aukšta pozicija). Mėnuo buvo 1,2 laipsnio šiltesnis nei 1991–2020 m. vidurkis. Lyginant su senojo klimato (1961–1990 m.) vidurkiu, anomalija buvo lygiai 2 laipsniai. Šiais laikais jau esame įpratę, kad birželis būna šiltas, tačiau praeityje birželiai būdavo kur kas vėsesni. Kai kuriais metais netgi primindavo vėlyvą pavasarį, o ne vasaros pradžią. Pvz., 1928 m. birželis priminė šaltą gegužę, kuomet mėnesio pradžioje netgi buvo pasnigę“, – teigiama įraše.
Anot autorių, lovas ir balandis šiemet buvo šilti mėnesiai, gegužė – sausa ir saulėta, birželis – daug kur sausas.
„Na o dabar modeliai skaičiuoja, kad liepos mėnuo bus truputį sausesnis ir šiltesnis už daugiametį vidurkį. Birželis labai dideliais karščiais nepasižymėjo, bet liepą tam sąlygos būna geresnės“, – teigiama įraše.
Autoriai taip pat pridūrė, kad norint pamatyti sparčią klimato kaitą reikėtų pasižiūrėti atidžiau į šio amžiaus metų pozicijas.
„Padalinkite 246 metus iš 2. Gaunam 123 (atskirta punktyrine linija). Dabar pasižiūrėkite kiek šio amžiaus metų yra 1–123 (šiltojoje) ir kiek 124–246 (šaltojoje) lentelės pusėje. Nesunku paskaičiuoti, kad šiame amžiuje šaltų birželių pasitaiko ~3 kartus mažiau nei šiltų. Labai iškalbingos ir pateiktų vidurkių reikšmės“, – feisbuke rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
