S.Hawkingas apie Žemės galą kalba ne tam, kad ką nors išgąsdintų ar nuliūdintų. Jis tenori paskatinti žmoniją ryžtis tolimoms kelionėms. Kitaip tariant, jis ragina kraustytis iš Žemės, nes visai greitai ji taps liepsnojančiu kamuoliu. Kodėl?
Dėl nekontroliuojamo žmonių populiacijos augimo. Žemės ištekliai yra riboti, o mūsų energijos gamybos būdai netobulėja taip greitai, kaip auga populiacija. Taigi, energijos poreikis nuolat didėja ir per kurį laiką jis pasieks kritinį tašką. Galima kalbėti ir apie maistą – jo paprasčiausiai pradės trūkti. Žemėje yra labai derlingos žemės, kuri šiuo metu nenaudojama, dėl to gali kilti karai. Ten, kur tiek daug žmonių, trinties išvengti neįmanoma.
S.Hawkingas prognozuoja, kad jau 2600 metais Žemė bus tik didelis liepsnojantis kamuolys, be jokios gyvybės. Na, be žmonių tai jau tikrai. Norėdami išsaugoti savo rūšį turime išsikelti. Dėl to S.Hawkingas prisidėjo prie „Breakthrough Starshot“ projekto, kurio tikslas – per artimiausius porą dešimtmečių pasiekti artimiausią kaimyninę planetų sistemą.
Joje yra kelios planetos, tinkamos gyvybei, tačiau jas dar reikia patyrinėti. „Breakthrough Starshot“ erdvėlaivis, kuris, aišku, žmonių negabens, bus greičiausias kada nors žmonių sukurtas objektas, vaizdžiai tariant, sklendžiantis šviesos spinduliais.
„Breakthrough Starshot“ erdvėlaivis per savaitę galėtų aplenkti „Voyager“ ir per 20 metų pasiekti Kentauro Alfą. Jei jam pasisektų, iš karto būtų paleisti dar keli tokie erdvėlaiviai, o pati technologija būtų tobulinama toliau, kad kada nors, tikriausiai ne šiame amžiuje, į kitas sistemas galėtų keliauti ir žmonės.
Tiesa, S.Hawkingas pats jau nesitiki sulaukti dienos, kuomet išvysime gyvybei tinkamos planetos nuotraukas. Jo pinigai, laikas ir energija dabar skirti ateities kartoms. Todėl jis ir ragina žvelgti aukštyn ir priimti sprendimą kraustytis.