Garsusis fizikas tokiu būdu norėjo paskatinti į Žemę panašių egzoplanetų paiešką ir jų vėlesnį kolonizavimą. Ir nors 1000 metų atrodo ganėtinai daug, bet žmonių kelionė tarpžvaigždine erdve yra toks didelis iššūkis, kad nežinia, ar reikiamoms technologijoms išvystyti pakaks ir tiek laiko (jeigu tai apskritai įmanoma).
S.Hawkingo išvardinti pavojai – nuo klimato kaitos iki atominių ginklų ir genetiškai modifikuotų virusų – iš tiesų gali kelti grėsmę mūsų rūšies išlikimui. Tą pripažįsta ir kiti ekspertai. Tačiau prognozuoti visą tūkstantmetį į ateitį – iš tiesų drąsu.
„Be galo gerbiu Stepheną Hawkingą, tačiau mano manymu kvaila spekuliuoti apie tai, kaip ilgai išgyvens Homo sapiens rūšis. Ar mes išgyvensime, ar prasidės chaosas, dėl kurio išnyksime – tai ne prognozių ir spėlionių reikalas, o mūsų pačių pasirinkimas“, – sakė Masačūsetso technologijų instituto (MIT) Sloano tvarumo iniciatyvos direktorius Johnas Stermanas.
Tvarus gyvenimas
Jeigu klimato kaitos sparta nesikeis, tikėtina, kad žmonių rūšis netrukus patirs didžiulę trintį.
„Kai kuriuose regionuose kils milžiniškas stresas dėl vandens ir maisto. Įvertinus dar ir jūros lygio kilimą, rasis neįtikėtini kiekiai ekologinių pabėgėlių – tokie kiekiai, kad Sirijos pabėgėlių problema pasirodys palyginus menkutė“, – sakė Kalgario universiteto (Kanada) geografijos profesorius ir klimato kaitos tyrėjas Shawnas Marshallas.
Žmonija dabar išgyvena tik dėl to, kad siurbia planetos natūralius išteklius ir nuodija jos aplinką, sakė J.Stermanas. Ne pelno organizacija „Global Footprint Network“ paskaičiavo, kad kasmet žmonija sunaudoja 1,5 Žemių resursų. Kas iš esmės reiškia, kad tuštiname savo planetos natūralių išteklių banko sąskaitą. Laukti 1000 metų, kad galėtume pradėti spręsti tvarumo problemas, negalime, sako J.Stermanas.
„Tikriausiai dar šiame šimtmetyje paaiškės, ar mes sugebame pristabdyti klimato kaitą ir išspręsti platesnę problemą – išmokti gyventi mūsų baigtinio pasaulio ribose“, – sakė MIT mokslininkas.
Kalifornijos universiteto Mercede (JAV) tyrėjas Emmanuelis Vincentas, įsteigęs organizaciją „Climate Feedback“, taip pat tikina, kad tvarų gyvenimą užtikrinančius sprendimus turime priimti jau dabar.
„Svarbu priminti žmonėms, kad negalime prognozuoti, ar koks nors katastrofinis įvykis neišnaikins žmonijos per ateinantį tūkstantmetį. S.Hawkingas būtent tokiomis prognozėmis spekuliuoja ir teigia, kad žmonijos išnykimo tikimybė yra didelė. Ir nors sutinku, kad tai yra įmanoma, norėčiau pabrėžti, kad daugiausiai žmonijos išlikimas priklauso nuo to, kaip sugebėsime apsisaugoti nuo katastrofiškų pačių sukeltų problemų pasekmių“, – teigia E.Vincentas.
Žmonių išnykimas
Tai nebūtina reiškia, kad žmonija išnyks dėl neteisingų sprendimų. Vertinant vien klimatą, planeta dabar yra maždaug 1 laipsniu Celsijaus skalėje šiltesnė, nei buvo ikipramoniniais laikais, sakė S.Marshallas. Tiesa, kelis pastaruosius metus vidutinė planetos temperatūra kasmet pasiekia vis naujus rekordus.
Palyginimui, Juros ir Kreidos periodo laikais vidutinė temperatūra buvo apie 10 ºC aukštesnė nei dabar (anuomet temperatūros vidurkis buvo apie 25 ºC, dabar – apie 16 ºC). Bet, anot S.Marshallo, gyvybės įvairovė ir tada buvo milžiniška.
„Planeta vis dar būtų gyvenama, bet visai kitokia. Iškastinis kuras mums baigsis dar prieš tai, kaip išgarinsime vandenynus“, – guodžia mokslininkas.
Tad žmonės tikriausiai neiškeps pačių pasistatytoje šiltnamio dujų orkaitėje, bet tropinės planetos sritys gali tapti iš tiesų netinkamos gyventi dėl karščio, sakė E.Vincentas. Esminis klausimas – ar žmonės sugebės susitvarkyti su neramumais, kurie rasis su klimato kaita. Juk kranto linija persikėlinės vis toliau ir toliau, plis naujos ligos, keisis įprastiniai orai.
„Nemanau, kad klimato kaita pati savaime gali sukelti žmonijos išnykimą. Taip gali nutikti nebent dėl to, kad dėl socialinės įtampos prasidės atominis karas ar kokio nors kitokio pobūdžio visuomenės griūtis dėl aplinkos sąlygų prastėjimo“, – sakė S.Marshallas.
Jau dabar gamta keičiasi ir be klimato kaitos pagalbos. Per pastaruosius 50 metų išnaikinta apie pusė visų laukinių gyvūnų, sako E.Vincentas. Padėtis yra tokia rimta, kad, daugelio mokslininkų manymu, prasidėjo šeštasis masinis rūšių nykimas.
„Visi, kas mano, kad tokias problemas turėtume spręsti kitų planetų kolonizavimo keliu, yra prisižiūrėję per daug „Star Trek“ serialo. Turime mokytis tvarumo čia, planetoje, kurią turime, ir negalime gaišti“, – aiškina J.Stermanas.
