Mokslininkai tvirtina, kad jų atradimas, aprašytas straipsnyje, kurį publikavo žurnalas „Science“ gali pakeisti žaidimo taisykles kovoje su dabartine pandemija ir kad sukūrus nedidelės molekulės antivirusinį vaistą, nutaikytą konkrečiai į šią „kišenę“ galima būtų eliminuoti COVID-19.
SARS-CoV-2 paviršius yra nusėtas daugybe kopijų glikoproteino, kuris yra vadinamas „spygliuko baltymu“. Šis baltymas atlieka esminį vaidmenį, lemiantį viruso užkrečiamumą. „spygliukas“ jungiasi prie žmogaus ląstelės paviršiaus ir leidžia virusui prasiskverbti į ląstelės vidų bei ten pakinkyti ląstelės mechanizmus, kurie virusą padaugina ir, ląstelei žuvus, paskleidžia plačiau po organizmą.
Šiam svarbiam tyrimui vadovavo Bristolio universiteto Biochemijos mokyklos profesorė Christiane Schaffitzel ir Maxo Plancko-Bristolio universiteto Minimaliosios biologijos centro profesorius Imre Bergeris. Jie, naudodamiesi galinga vaizdinimo technologija – elektronine kriomikroskopija – analizavo SARS-CoV-2 „spygliuko“ struktūrą beveik atomų masto raiška. Taip buvo sugeneruota didelės raiškos „spygliuko“ baltymo struktūra, leidusi mokslininkams pažvelgti giliau į jo vidų, įvertinti jo molekulinę sandarą.
Struktūrą analizavę mokslininkai netikėtai išsiaiškino, kad „spygliuko“ baltyme vieta, prie kurios jungiasi nedidelė molekulė – linoleno rūgštis. Tai yra laisvoji riebioji rūgštis, kuri yra būtina daugeliui ląstelinių funkcijų. Žmogaus organizmas pats šios molekulės negamina – ji yra gaunama tik su maistu. Įdomu tai, kad linoleno rūgštis atlieka labai svarbų vaidmenį uždegiminiame procese ir imuninėje moduliacijoje, o šie du procesai yra labai svarbūs COVID-19 ligos progresijai. Be to, linoleno rūgštis yra būtina plaučių ląstelių membranoms, kad galėtume kvėpuoti.
Prof. I.Bergeris sakė: „Mus šis atradimas ir jo svarba labai nustebino. Taigi, turime linoleno rūgšties molekulę, kuri yra molekulinių procesų, sutrinkančių sergant COVID-19, centre ir sukelia siaubingas pasekmes. O virusas, kuris sukelia visą šį chaosą, prikimba būtent prie šios molekulės, tokiu būdu nuginkluodamas organizmo savigynos mechanizmus“.
Prof. C.Schaffitzel aiškino: „Iš kitų ligų žinome, kad linoleno rūgšties metabolinių kelių modifikavimas gali sukelti sisteminį uždegimą, ūmaus kvėpavimo sutrikimo sindromą ir plaučių uždegimą. Visos šios patologijos stebimos ir pacientams, kuriems pasireiškia sunki COVID-19 forma. Neseniai atliktas COVID-19 pacientų tyrimas parodė, kad jų kraujo serume yra reikšmingai sumažėjęs linolinės rūgšties kiekis“.
Prof. I.Bergeris pridūrė: „Mūsų atradimas pateikia pirmą tiesioginį ryšį tarp linoleno rūgšties, COVID-19 patologinių procesų ir paties viruso. Dabar kylantis klausimas – kaip šias naujas žinias panaudoti prieš patį virusą ir įveikti pandemiją“.
Viltis, kad šis atradimas pakeis mūšio su virusu lauką, yra labai reali. Pavyzdžiui, rinovirusas, sukeliantis paprastą slogą, turi panašią „kišenę“, kurią pavyko blokuoti molekulėmis, stipriai besijungiančiomis su ta „kišene“ ir pakeičiančiomis rinoviruso struktūrą, tokiu būdu panaikinant jo gebėjimą užkrėsti ląsteles. Šios mažos molekulės klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis buvo sėkmingai panaudotos kaip antivirusinis vaistas. Todėl Bristolio universiteto mokslininkai, remdamiesi šiais duomenimis, optimistiškai vertina galimybę, kad panašią strategiją galima taikyti ir kuriant nedidelę molekulę, kuri pakankamai stipriai pakeistų SARS-CoV-2 paviršiaus struktūrą.
Prof. C.Schaffitzel sakė: „COVID-19 ir toliau sparčiai plinta po pasaulį bei naikina gyvybes, nes nėra patikrintos, patvirtintos vakcinos. Todėl labai svarbu, kad ieškotume ir kitų kovos su šia liga kelių. Jeigu pažvelgtume į ŽIV, po 30 mokslinių tyrimų metų galiausiai suveikė mažo molekulinio dydžio antivirusinių vaistų kokteilis, kuris gali sukontroliuoti virusą. Mūsų atrastoji SARS-CoV-2 „spygliuko kišenė“, kurią galima paveikti vaistais, gali tapti taikiniu naujiems antivirusiniams vaistams, kurie išjungtų ir eliminuotų virusą dar prieš jam patenkant į žmogaus ląsteles, tokiu būdu sustabdant ligos vystymąsi“.
