Tačiau paleisti sraigtasparnio principu judėsiantį zondą „Dragonfly“ planuojama ne anksčiau kaip 2026 metais. Šis faktas neabejotinai yra nuviliantis, juolab kad mokslininkė prie šio projekto dirbo 15 metų.
„Tai neprailgs, [laikas] praeis labai greitai“, – guodėsi 52 metų E.Turtle, dirbanti Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje, netoli Vašingtono esančiame didžiuliame tyrimų centre, turinčiame 7 000 darbuotojų.
Dronas, sveriantis 600 kg, Titaną, esantį maždaug už 1,6 mlrd. kilometrų nuo Žemės, tikriausiai pasieks ne anksčiau kaip 2034 metais.
„Saulės sistemos išorinė sritis – atoki vieta“, – ramiai aiškino E.Turtle. Ji atrodė nustebusi, kad iš tiesų buvo užduotas klausimas apie tarpplanetinių skrydžių trukmę.
„Tyrinėti Saulės sistemos išorę neabejotinai reikia daug kantrybės“, – pastebėjo ji.
Palyginus su daugeliu kitų mokslų, planetologijos raida – daug lėtesnė. Atstumai iki kitų planetų – itin dideli, o į jas siunčiami robotai – labai sudėtingi, tad mokslininkai per savo gyvenimą neretai gali dalyvauti tik keliose misijose.
Masačusetso technologijų institute (MIT) ir Arizonos universitete studijavusi E.Turtle prisimena pirmąsias ne itin ryškias Titano nuotraukas, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje padarytas Hubble'o kosminiu teleskopu. Tyrėja buvo tarp pirmųjų žmonių, gavusių iš arti padarytų šio palydovo nuotraukų, 2004 metais atsiųstų zondo „Cassini“, paleisto septyneriais metais anksčiau.
„Buvo stulbinama pamatyti debesis kitoje planetoje, – prisiminė E.Turtle. – Ir nenutuokėme, kas yra paviršiuje. Matėme tik tamsias ir šviesias sritis.“
Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Huygens“, nuleistas iš „Cassini“ ant Titano paviršiaus, spėjo išsiųsti kelias nuotraukas, kol išsijungė. Pasaulį apstulbino palydovo paviršių raižančių upių vagų vaizdai. „Tai buvo tikras proveržis“, – pažymėjo E.Turtle.
Per kelerius tolesnius metus buvo sukaupta daugiau žinių apie Titaną, keistą dangaus kūną, kurio paviršiaus temperatūra – apie minus 179 Celsijaus laipsnius. Jis yra didesnis už Merkurijų ir mūsų Mėnulį, o jo pluta sudaryta iš vandens ledo ir yra išraižyta skysto metano upių bei ežerų.
Virš slėnių, kopų ir kalnų pučia vėjai, slenka debesys ir krinta lietus (taip pat iš skysto metano). Šaltieji ugnikalniai vietoje lavos gali spjaudyti vandenį.
„Primityvi Žemė“
„Tai labai keista, tiesa? Nes Titane esama labai skirtingų elementų, bet jo geologija labai panaši į Žemės“, – sakė E.Turtle.
Mokslininkų nuomone, sąlygos Titane yra gana panašios į buvusias Žemėje, kai mūsų planetoje atsirado pirmųjų pavidalų gyvybė. Jie įtaria, kad skystas metanas galėtų atlikti panašų vaidmenį kaip vanduo, kad chemija ilgainiui virstų biologija.
„Dragonfly“, atliksiantis miniatiūrinės chemijos laboratorijos vaidmenį, kelerius metus skraidys iš vienos vietos į kitą, ieškodamas sudėtingų anglies junginių, kurias mokslininkai vadina gyvybės plytomis.
Senovinės upės vietoje surinktos molekulės gali būti kitokios negu niekada nepatyrusios vandens poveikio. Visi primityviosios Žemės istorijos pėdsakai jai seniai yra ištrinti. Taigi, Titanas galėtų pasiūlyti kelionę į tolimą praeitį.
Na, o jeigu „Dragonfly“ nieko neras?
„Negali būti, kad nieko nepasimokysime iš Titano, – neabejodama sakė tyrėja. – Kad ir ką rastume, tai mums kai ką papasakos.“
Planetų tyrimai paskatino E.Turtle suvokti, kad „Saulės sistema daug kūrybingesnė negu mūsų vaizduotė“.
„Visuomet būna staigmenų“, – pridūrė ji.
Iki paleidimo datos mokslininkė dar turi baigti projektuoti „Dragonfly“ ir jį sukonstruoti. Dronas turės keturis sraigtus, miniatiūrinį branduolinį generatorių, ličio jonų akumuliatorių, 10 vaizdo kamerų, du grąžtus mėginiams imti ir keturis mokslinius prietaisus.
Projekte dalyvaus šimtai mokslininkų ir inžinierių iš įvairių institucijų.
Vyriausiasis inžinierius Kenas Hibbardas ištisas mėnesius dirbo iki išnaktų ir savaitgaliais. Jis žino, kad kol projektas bus įgyvendintas, jis spės pasenti.
„Investuoji daugybę laiko ir energijos; į kiekvieną iš šių prototipų įdedama dalelė tavo sielos“, – sakė jis.
„Esam ne vien mudu – susibūrė šimtai žmonių, kad kai ką nuveiktų. Ir niekas nenori nuvilti kitų“, – pridūrė K.Hibbardas.
Tikėtina, kad jis bus misijos valdymo centre 2026 metais, kai zondą planuojama paleisti. E.Turtle irgi norėtų asmeniškai dalyvauti ir prireikus padėti.
„Toks būtų planas“, – sakė ji.
